Radiologijos technologo vaidmuo atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą insulto atveju

Abstract

Temos aktualumas. Paskaičiuota, jog Europos Sąjungoje insultą patyrusių žmonių yra daugiau nei milijonas, iš kurių 460 000 tūkstančių mirė nuo šios ligos. Beveik 10 milijonų žmonių Europos Sąjungoje gyvena su rimtomis insulto pasekmėmis. Spėjama, kad ateityje insultų skaičius padidės 26 procentais. Ši liga ne tik visuomenei, bet ir sveikatos biudžetui sukelia didelių finansinių išlaidų. 60 milijardų eurų suma buvo įvertinta insulto kaina Europos Sąjungoje ir spėjama, kad ši kaina padidės iki 86 milijardų eurų (44 proc.) 2040 metais. Sumažinti insulto poveikį galima skiriant daugiau lėšų, steigiant įvairias prevencines gydymo, paramos ir priežiūros paslaugas. 2018 metais Europos insulto organizacija (ESO) ir Europos insulto aljansas atstovavo insulto ligos specialistams ir pacientams iš įvairių Europos šalių ir sukūrė Europos insulto veiksmų planą, siekdami sumažinti insulto naštą Europoje (Lietuvos insulto asociacija, 2021). Iki 2030 metų, šio plano tikslas yra sumažinti insultų skaičių Europoje 10 procentų, skatinti sveiką gyvenimo būdą, mažinti aplinkos (įskaitant oro taršą), socialinius, ekonominius, švietimo veiksnius, didinančius insulto riziką (European Stroke Organisation, 2022). Nors kompiuterinės tomografijos tyrimas laikomas standartu insulto diagnostikoje, vis dažniau klinikinėje praktikoje pradedama taikyti MRT diagnostika. Medicinos mokslų daktaras Peteris Schellingeris teigia, jog MRT tyrimas tikslesnis nustatant išeminį insulto pažeidimą, insulto tipo sunkumą. MRT tyrimo metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, o tai ypač svarbu vaikams, jaunimui, taip pat aktualu ir vyresnio ammžiaus žmonėms (Paul Minn, 2010). Darbo problema – koks yra radiologijos technologo vaidmuo atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą insulto atveju? Darbo objektas – radiologijos technologo vaidmuo atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą insulto atveju. Darbo tikslas – atskleisti radiologijos technologo vaidmenį atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą insulto atveju. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti skubios radiologinės diagnostikos taikymo metodikas ir jų ypatumus insulto atveju; 2. Palyginti KTA ir MRA diagnostikos metodų tikslumą insulto atveju; 3. Įvertinti pacientų informuotumą apie insulto išsivystymo priežastis, ligos diagnostiką bei radiologijos technologo reikšmę šių procesų įgyvendinime. Tyrimo metodai ir tiriamieji: retrospektyvinis kiekybinis tyrimas buvo vykdomas 2022 m. kovo – balandžio mėnesiais X ligoninės Radiologijos skyriuje. Apklausoje dalyvavo atsitiktinė dalyvių grupė, 55 pacientai patyrę insultą. Duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa. Empirinio tyrimo rezultatai: atlikto tyrimo duomenys rodo, jog respondentų nuomone širdies ligos turi didžiausią įtaką insulto išsivystymui. Daugiau nei pusei respondentų buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų pažymėjo, jog jiems radiologijos technologas suteikė pakankamai informacijos apie tyrimo eigą ir trukmę, informavo, ko galima tikėtis tyrimo metu, respondentai gavo atsakymus į iškilusius klausimus. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis respondentų, kurie turėjo klaustrofobijos baimę, radiologijos technologui nuraminus, jautėsi drąsiau. Šiek tiek mažiau nei pusė anketinėje apklausoje dalyvavusių respondentų, labai gerai įvertino radiologijos technologo atliktą darbą radiologinio tyrimo metu.