Darnaus turizmo plėtojimo prielaidos kurortinėje teritorijoje Kauno rajone

Abstract

Kasmetinis turizmo sektoriaus augimas, skatina žmonių domėjimąsi naujais turizmo produktais. Auganti rinka turizmo specialistus, taip pat skatina analizuoti jau turimus išteklius bei paslaugas, kad turizmo paslauga vartotojams būtų aiškiai ir patraukliai pateikiama. Darnus vystymas yra viena iš prioritetinių krypčių, rengiant valstybines strategijas ar programas įvairiuose valdymo lygmenyse: nuo tarptautinio iki vietinio (savivaldybių). Jungtinių Tautų organizacija dar 1992 m. Rio de Žaneire darnų vystymąsi įvardijo kaip pagrindinę ilgalaikę visuomenės vystymosi ideologiją (United Nations, 1992). Europos Sąjungos strategijoje „Europa 2020“ (2010) kaip vienas prioritetų išskirtas tvarus vystymasis (angl. Sustainable growth), Lietuvos pažangos strategijos projekte „Lietuva 2030“ taip pat akcentuojama, kad visuomenės, ekonomikos ir valdymo pažangai pasiekti ir garantuoti darnų šalies vystymąsi, būtina švari ir saugi aplinka ir integrali šių sričių tarpusavio sąveika. Tad svarbus vaidmuo atitenka darniam turizmui, kuris siekdamas mažiau pokyčių vietinei aplinkai, kultūrai ar neigiamų pokyčių gamtos apsaugos atžvilgiu, kartu kuria naujas darbo vietas, vietos gyventojams ar verslininkams. Darnaus turizmo tikslas yra sujungti visus dalyvaujančių turizme subjektų – vietinių gyventojų, turizmo verslu užsiimančius verslininkus, turizmo išteklių valdymą ir turistų – teigiamų potyrių vystymą ir bendradarbiavimą. Temos aktualumas. Lietuvos kurortinių teritorijų populiarumas turistų tarpe yra vienas iš didžiausių, lyginant su kitais turizmo traukos centrais. Kiekvienais metais žmonių susidomėjimas ir srautai vis didėja. Šiame darbe analizuojamos Kauno rajono kurortinės teritorijos darnaus turizmo plėtojimo galimybės. Kauno rajone esančių Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio gyvenviečių teritorinis junginys kurortinės teritorijos statusą įgijo 2017 vasario 22 d., jis įsigaliojo tų pačių metų balandžio 1 d. Dabartinė Lietuvos turizmo plėtros programa (2014–2020 m.) ypač akcentuoja darnaus turizmo reikšmę ir svarbą įgyvendinant naujus turizmo projektus ir laiko šią kryptį prioritetine. Šiame darbe siekiama išanalizuoti darnaus turizmo plėtojimo prielaidas šioje kurortinėje teritorijoje. Lietuvoje yra keturi kurortai ir penkios kurortinės teritorijos, kurios sulaukia skirtingo turistų skaičiaus. Norint pritraukti turistus į kurortinę teritoriją, reikia užtikrinti gerą infrastruktūrą, pritaikyti kurortų viešas erdves lankytojams, organizuoti patrauklias pramogas ir kultūrinius renginius. Tačiau bene svarbiausia – į visas veiklas įtraukti kuo daugiau vietos gyventojų, kad jų socialinis vaidmuo jiems teiktų pasitenkinimą ir prasmės pojūtį tampant pilnaverčiais darnios bendruomenės kurortinėje teritorijoje nariais. Atsakingai pritaikius darnaus turizmo principus Kauno kurortinėje teritorijoje, galima tikėtis geresnės vietos gyventojų gyvenimo kokybės bei didesnio pasitenkinimo veikla, kuria užsiima. Sėkmingas šių principų8 pritaikymas taip pat užtikrintų brandų vietos gyventojų požiūrį į turimus resursus ir skatintų juos atsakingai vartoti. Savo rodomą elgesio modelį perteikę ateities kartoms bei atvykstantiems turistams, paklotų pamatą darniai plėtrai ne tik vietovėje, kuri juos supa, bet ir užtikrintų darnią ir harmoningą ateitį kur kas didesnei visuomenės daliai. Teorinėje dalyje analizuojama darnaus turizmo esmė, jo klasifikavimas, apibrėžiami kurortinės teritorijos ypatumai. Praktinėje dalyje pateikiama Kauno rajono kurortinės teritorijos situacijos analizė, anketinės apklausos ir interviu su specialistais rezultatų analizė. Trečiojoje dalyje pateikiami pasiūlymai ir rekomendacijos, kurios padėtų įgyvendinti darnios plėtros principus Kauno rajono kurortinėje teritorijoje.