Ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ugdymas(is) per patyrimines veiklas

Abstract

Temos aktualumas. Savireguliacija ir savikontrolė neabejotinai yra vienas iš esminių bruožų padedantis siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat, gebėjimas save kontroliuoti, leidžia sėkmingai dalyvauti, bendrauti ir komunikuoti su kitais visuomenės nariais. Augdami vaikai mokosi šių dalykų ir didelis dėmesys yra skiriamas vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ugdymui. Siekiant sukurti metodines priemones ugdant vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ypatumus, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija išleido specialų leidinį „Ikimokyklinio ugdymo metodinės tendencijos“ (2013), kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pedagogų ugdymui ir švietimui. Geresnis savireguliacijos ir savikontrolės mechanizmas vaikams leidžia ne tik susirasti bendraminčių ir draugų, tačiau pastebima, jog tokie vaikai linkę pasiekti geresnius ugdymo(si) rezultatus, geba lanksčiau prisitaikyti prie įvairių nenumatytų situacijų. Vaiko ugdymas prasideda šeimoje, tačiau ne ką mažiau svarbus šeimos ir pedagogų bendradarbiavimas tarpusavyje derinant įvairias patyrimines veiklas, siekiant efektyvių ir naudingų savireguliacijos ir savikontrolės tikslų. Bakalauriniame darbe nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ugdymas per patyrimines veiklas yra aktuali problema. Todėl kyla klausimas, ar pedagogai taiko patyrimines veiklas ugdant vaikų savireguliaciją ir savikontrolę? Ar patyriminės veiklos duoda naudos ugdant savireguliaciją ir savikontrolę? Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti, ar patyriminė veikla yra tinkama ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliaciją ir savikontrolę, ar pedagogai taiko patyrimines veiklas organizuojant ugdymo procesą. Darbo tikslas. Nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ugdymą per patyrimines veiklas.