Santrauka:
Temos aktualumas. Savireguliacija ir savikontrolė neabejotinai yra vienas iš esminių bruožų padedantis siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat, gebėjimas save kontroliuoti, leidžia sėkmingai dalyvauti, bendrauti ir komunikuoti su kitais visuomenės nariais. Augdami vaikai mokosi šių dalykų ir didelis dėmesys yra skiriamas vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ugdymui. Siekiant sukurti metodines priemones ugdant vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ypatumus, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija išleido specialų leidinį „Ikimokyklinio ugdymo metodinės tendencijos“ (2013), kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pedagogų ugdymui ir švietimui. Geresnis savireguliacijos ir savikontrolės mechanizmas vaikams leidžia ne tik susirasti bendraminčių ir draugų, tačiau pastebima, jog tokie vaikai linkę pasiekti geresnius ugdymo(si) rezultatus, geba lanksčiau prisitaikyti prie įvairių nenumatytų situacijų. Vaiko ugdymas prasideda šeimoje, tačiau ne ką mažiau svarbus šeimos ir pedagogų bendradarbiavimas tarpusavyje derinant įvairias patyrimines veiklas, siekiant efektyvių ir naudingų savireguliacijos ir savikontrolės tikslų.
Bakalauriniame darbe nagrinėjamas ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ugdymas per patyrimines veiklas yra aktuali problema. Todėl kyla klausimas, ar pedagogai taiko patyrimines veiklas ugdant vaikų savireguliaciją ir savikontrolę? Ar patyriminės veiklos duoda naudos ugdant savireguliaciją ir savikontrolę? Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti, ar patyriminė veikla yra tinkama ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliaciją ir savikontrolę, ar pedagogai taiko patyrimines veiklas organizuojant ugdymo procesą.
Darbo tikslas. Nustatyti ikimokyklinio amžiaus vaikų savireguliacijos ir savikontrolės ugdymą per patyrimines veiklas.
Description:
Relevance of the topic. Self-regulation and self-regulation are undoubtedly one of the key features in achieving the goals set. Also, the ability to control oneself allows one to successfully participate, communicate, and interact with other members of society. As children grow, they learn these things and a great deal of attention is paid to developing children’s self-regulation and self-control. In order to develop methodological tools for developing the peculiarities of children's self-regulation and self-control, the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania has published a special publication “Methodological Trends in Pre-school Education” (2013), which focuses on teacher education. A better mechanism of self-regulation and self-control allows children not only to find like-minded people and friends, but it is noticeable that such children tend to achieve better educational results, are able to adapt flexibly to various unforeseen situations. The education of a child begins in the family, but no less important is the cooperation between the family and the educators in combining various experiential activities in order to achieve effective and useful goals of self-regulation and self-control.
The development of self-regulation and self-control of preschool children through experiential activities is considered a relevant problem in the bachelor's thesis. The question therefore arises as to whether educators use experiential activities to develop children’s self-regulation and self-control. Do experiential activities benefit in developing self-regulation and self-control? The aim of this work is to determine whether experiential activities are appropriate for the self-regulation and self-control of pre-school children, whether teachers apply experiential activities in the organization of the educational process.
The aim/goal of the paper: To identify the development of self-regulation and self-control of preschool children through experiential activities.