Klasikinės indaujos „Luxury“ gamybos technologija

Abstract

Darbo apibūdinimas – Šiame darbe yra apžvelgiamos klasikinių indaujų charakteristikos ir konstrukcijos. Kitoje dalyje, tiriamos joms naudojamų polimerinių medienos dangų mechaninės ir adhezinės savybės. Apžvelgiama įmonė, kurioje buvo atlikta praktika, sudaromas technologinis procesas šiam gaminiui. Nustatomos šio baldo stiklinės lentynos mechaninės savybės, kuri yra be galo svarbi šio tipo baldams. Taip pat apskaičiuojamos įrenginių, naudojamų šio gaminio gamybai, elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojamas suspausto oro poreikis įrenginiams, kurie juo maitinami ir parenkamas jiems tinkamas kompresorius. Kas be ko, apskaičiuojama gaminio gamybos kaina ir jo vertė bei apžvelgiama sauga darbo aplinkoje. Darbo problema – kaip pagaminti indaują, kad ji būtų įvairios paskirties baldas, pasižymėtų ilgaamžiškumu (konstrukcija ir apdaila būtų kokybiška) bei puoštų svetainę. Taip pat kaip pritaikyti technologinį procesą, kad jis užtikrintų gresnę šio gaminio kokybę. Tikslas – sudaryti klasikinės indaujos „Luxury“ gamybos technologiją. Metodai – Šiame darbe naudojami tyrimo, aprašymo, braižybos, techninio ir ekonominio skaičiavimo metodai. Darbo struktūra – Darbas susideda iš informacijos šaltinių apžvalgos, tiriamosios, technologinės, konstrukcinės, energetinės, ekonominės dalies bei žmogaus saugos. Visų pirma apžvelgiama klasikinių indaujų charakteristika, konstrukcija ir medžiagos. Tiriamojoje dalyje, tiriamos polimerinių medienos dangų mechaninės ir adhezinės savybės. Technologinėje dalyje, trumpai aprašoma įmonė, sudaromi žiniaraščiai bei atliekami skaičiavimai. Poto, tikrinamos šio baldo stiklinės lentynos mechaninės savybės. Sekančioje dalyje, apskaičiuojamos įrengimų, naudojamų šio gaminio gamybai, elektros energijos sąnaudos. Apskaičiuojamas suspausto oro poreikis įrenginiams, kurie juo maitinami ir parenkamas jiems tinkamas kompresorius. Ekonominėje dalyje, apskaičiuojama šio gaminio gamybos kaina ir jo vertė. Apžvelgiama sauga darbo aplinkoje. Darbo rezultatai – Atlikus apžvalgą, galima sakyti, kad yra indaujos kurių lentynos tvirtinamos prie šonų arba prie nugaros. Daiktų dydis ir medžiaga iš kurios jie yra pagaminti, turi svarbų vaidmenį šio baldo gebėjimui juos atlaikyti. 500 mm ilgio L formos jungtis su dviem konfirmatais ir dviem mediniais dygiais pasižymėjo gebėjimu atlaikyti dideles apkrovas (394,33 N) ir formuotis įlinkiams net prie (158,28 10 N). Tokia pati 150 mm ilgio jungtis, kurioje yra dvi ekscentrinės sąvaržos su srieginiais galais ir du mediniai dygiai turėjo didžiausią jungčių standumo koeficientą (104,2 N/mm), jungties elastinkumo modulį (311,1 MPa). 500 mm ilgio L formos jungtis, kuri turi dvi ekscentrines sąvaržas su įvore ir du medinius dygius pasižymėjo mažiausiu jungčių standumo koeficientu (40,3 N/mm), jungties elastinkumo moduliu (32,5 MPa). Tokia pati 150 mm ilgio jungtis, kurioje yra dvi ekscentrinės sąvaržos su srieginiais galais be medinių dygių gebėjo atlaikyti mažiausias apkrovas (145,29 N) ir formuotis įlinkiams tik prie (60,98 N). Atlikus tyrimą, galima teigti, kad nitroceliuliozinio lako danga turi mažiausią blizgumą (72,4 GU), akrilinio – didžiausią (84,8 GU), o alkidinio (78,7 GU) šiek tiek blizgesnę už nitroceliuliozinę, bet mažiau gebančią atspindėti šviesos negu akriliniu laku nulakuoti bandiniai. Nustačius dangų kietumą, paaiškėjo, kad alkidinio lako danga yra kiečiausia (1,3N), o akrilinio lako minkščiausia ir siekė tik 0,2N. Nitroceliulioziniu laku nulakuoti bandiniai pasižymėjo šiek tiek kietesne danga (0,3N) už akrilinio lako dangą, bet gerokai minkštesne negu alkidinio lako. Lengviausiai įrėžiama buvo akrilinio lako danga (4,5N), už ją truputį geriau pasižymėjo nitroceliulioziniu laku nulakuoti bandiniai (6,0N), o alkidiniu – nepalyginamai atsparesne ir siekė net 19,5N. Visų lako rūšių dangos adhezija yra kokybiška, t. y. penkiabalėje vertinimo pakopoje siekė tik 1/5. Atitikus 1/5 vertinimą, nusako, kad apdailos dangos yra atsiskyrę tik šiek tiek daugiau kaip 5%. Geriausią sankliją turi nitroceliuliozinis lakas, šiek tiek prastesnę – alkidinis, o prasčiausią – akriliniu laku nulakuoti mėginiai. Apžvelgus įmonę, kurioje atlikau praktiką, galima sakyti, kad medienos paruošimas prasideda pačioje lentpjūvėje. Lentos yra pjaustomos viengubo pjovimo. Su daugiapjūklėmis staklėmis jos išpjaunamos pagal reikiamą plotį. Išpjautos lentos keliauja į džiovyklą. Džiovykloje jos džiovinamos vienu metu vienoje kameroje vienodo storio. Išvežus medieną iš džiovyklos, lentos sandėliuojamos sausos žaliavos sandėlyje, tada keliauja į paruošų ir džiovinimo cechą. Kuriame jos yra supjaustomos skersinėmis staklėmis pagal ilgį. Supjovus pagal ilgį – leidžiamos į keturpuses obliavimo stakles. Lentos obliojamos pagal plotį ir storį ir gaunama obliuota mediena, grindinės ir terasinės lentos, pakalimo lentos, tvorų elementai, mediena pirties gultams, lauko ir vidaus dailylentės, pirties bei fasadinės dailylentės. Atlikus technologinį procesą, gauti rezultatai, kad buko medienos gaminiui reikia 0,197 m3 , MPP – 2,763 m2 , o faneros padengtos buko lukštu – 0,449 m2 . Atliekos metinei programai susidaro: buko medienos (40,92 m3 atpjovų, 48,72 m3 drožlių, 15,96 m3 pjuvenų), MPP (1,39 m3 atpjovų, 1,08 m3 pjuvenų), faneros padengtos buko lukštu (0,3 m3 atpjovų, 0,28 m3 pjuvenų). Klijų sąnaudos gaminiui: 11 KF klijų 0,2078 kg ir kietiklio 0,0104 kg, PVA klijų 0,0487 kg. Šlifavimo plotai gaminiui sudaro: plokštumų 25,9347 m², kraštų 4,4867 m². Šlifavimo medžiagų sąnaudos m2 pagal numerius: P 120 - 0,6224 m², P180 - 0,6084 m2 , P240 - 0,5475 m², P320 - 0,3833 m². Darbo sąnaudos metinei programai, t. y. 1200 vnt. yra 10032,8 val., o gaminiui 8,36 val. Apskaičiuotas reikalingas bendras cecho plotas yra 665,8 m2 , o jo ilgis - 27,742 m. Apskaičiuota, kad reikalingas 1 dujinis krautuvas, kurio vieno reiso laikas yra 9,4 min. Atlikus konstrukcinę dalį, nustatyta, kad didžiausia taškinė apkrova, kurią galima dėti į 936 x 404 x 6 mm grūdinto stiklo lentyną su 7 kartų atsarga yra 75 N, o išskirstyta apkrova 0,0002 MPa, t. y. 2000 KPa. Energetinėje dalyje, apskaičiuotos metinės elektros energijos sąnaudos programai, kurios siekia 47688,91 kWh. Apskaičiuotos suslėgto oro sąnaudos, jos yra 1,42 m3 /min. Parinktas kompresorius „Comprag ARD-1808“, kurio galia 18,5 kW, o našumas 3,1 m3 /min. Atlikus ekonominę dalį, apskaičiuotos medžiagų sąnaudos, jos siekia 165,66 Eur gaminiui ir 198789,70 Eur metinei programai. Įvertinamos atliekos, kurios siekia 10,68 gaminiui ir 12811,30 Eur programai. Energetinės sąnaudos yra 5,70 Eur gaminiui, o metinei programai 6838,40 Eur. Darbo imlumas gaminiui vykdomas I-V kiekvieną darbo dieną po apie 2000 val. metuose, t. y. 8360,66 val. per metus. Įkainis gaminiui nustatytas 45,06 Eur, o metams 54072 Eur. Dirbančiojo metinis darbo laiko balansas yra 231 diena per metus. Gaminio savikaina yra 219,70 Eur gaminiui ir 263640,30 Eur metinei programai. Žmogaus saugos dalyje apžvelgtas žmogaus saugos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos organizavimas projektuojamame objekte. Numatyti profesinės rizikos veiksniai projektuojamame objekte, numatomos priemonės šiai rizikai išvengti. Sudaryti saugumo technikos reikalavimai projektuojamam objektui ir/ar darbams. Numatytos darbo sąlygos projektuojamame objekte. Prieduose yra technologinės kortelės ir gaminio brėžiniai. Technologinėse kortelėse yra apskaičiuotas matmenų pokytis po kiekvienos gamybos operacijos ir jų našumai. Gaminio brėžiniuose yra pavaizduotas jo bendras vaizdas su aksonometrija, gaminio specifikacija, išrinkimo brėžinys, surinkimo brėžinys, pjūviai, mazgai, detalių brėžiniai. Darbą sudaro – 147 puslapiai, 68 lentelių, 24 paveikslių, 12 literatūros ir informacijos šaltiniai, 9 priedai.