Galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos protokolų optimizavimo galimybės

Abstract

Remiantis Higienos instituto (2020) pateikta mirties priežasčių Lietuvoje 2019 m. ataskaita, insultas yra 6 pagal dažnumą darbingo amžiaus (16-64 m.) vyrų ir moterų mirties priežastis. Insulto diagnostikoje ir savalaikiame gydyme didelę reikšmę turi kompiuterinės tomografijos tyrimas (KT). Stecco ir kt. (2018) atlikto tyrimo duomenimis norint diagnozuoti insultą KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų derinimas yra puiki alternatyva aukso standartu laikomai intervencinei angiografijai. Vis dėlto, KT yra toks tyrimas, kurio metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė, todėl labai svarbu ne tik laikytis radiacinės saugos reikalavimų, bet ir optimizuoti tyrimų protokolus. Tokiu būdu galima gauti diagnostiškai vertingus vaizdus užtikrinant, kad pacientas gaus mažiausią įmanomą apšvitos dozę, ypatingai atliekant galvos smegenų KT perfuziją, kurios metu gaunama didelė apšvita (Stecco ir kt., 2018). Tyrimo tikslas – įvertinti atliekamų galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų protokolų parametrų optimizavimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: Aprašyti galvos smegenų KT angiografijos indikacijas bei tyrimo metodiką; atskleisti galvos smegenų KT perfuzijos tyrimo metodiką ir galimybes; palyginti atliktų galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų protokolų parametrus su literatūroje pateiktomis optimaliausiomis jų reikšmėmis; nustatyti vidutines atliktų galvos smegenų KT angiografijos bei perfuzijos tyrimų metu gaunamas apšvitos dozes ir išsiaiškinti kiek jos skiriasi nuo literatūroje pateiktų mažiausių optimalių dozių; palyginti galvos smegenų KT angiografijos tyrimų metu gaunamą apšvitos dozę su KT perfuzijos tyrimo metu gaunama apšvitos doze. Tyrimo metodai ir metodologija. Taikėme retrospektyvinį kiekybinį tyrimo metodą – surinktų duomenų analizę. Tyrimas vykdytas X ligoninės Radiologijos klinikoje. Tyrimui vykdyti buvo gautas Bioetikos centro leidimas. Surinkti ir išanalizuoti „MedDream“ sistemoje esantys galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų duomenys. Iš viso išanalizuota 415 galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų, atliktų nuo 2020 gegužės 7 iki 2020 gruodžio 28 dienos. Surinktų duomenų analizė atlikta „Microsoft Office Excel 2013“ programa. Tyrimo metu X ligoninės galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų protokolai bei jų metu gautos apšvitos dozės lyginti su kelių panašių patikimuose duomenų bazėse pateiktų tyrimų rezultatais, kuriuose gautos mažiausios optimalios apšvitos dozės galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų metu. Vertinant apšvitos dozes neatsižvelgta į aparatų, programinės įrangos, galimas tyrimų apimčių, vaizdų kokybės ir svorio skirtumus. Tyrimas užsakomasis, pasirašyta trišalė sutartis su Lietuvos radiologijos technologų asociacija. Baigiamojo darbo literatūrinė dalis ir jos išvados 2021 m. balandžio 15 d. pristatytos Respublikinėje studentų tiriamųjų darbų konferencijoje „MOKSLAS IR STUDIJOS: 2021“ Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad X ligoninės naudojami galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos protokolai galėtų būti geriau optimizuoti. Atliekant galvos ir kaklo KT angiografiją X ligoninėje naudojamas automatinis ekspozicijos valdymas kaip ir rekomenduojama literatūroje, tačiau rentgeno vamzdžio įtampa yra 120 kV arba 100 kV, nors rekomenduojama naudoti 80 kV įtampa. Atliekant galvos smegenų KT perfuziją naudojama kaip ir rekomenduojama 80 kV rentgeno vamzdžio įtampa, tačiau rentgeno vamzdžio srovė gerokai didesnė nei optimaliausia siūloma literatūroje ir siekia 500 mA. Naudojant X ligoninės KT angiografijos ir perfuzijos protokolus gaunamos apšvitos dozės yra didesnės už mažiausias rekomenduojamas, tačiau neviršija literatūroje pateiktų optimalių dozių ribų.