dc.contributor.author |
Oleinikova, Karina |
|
dc.date.accessioned |
2021-02-15T10:28:56Z |
|
dc.date.available |
2021-02-15T10:28:56Z |
|
dc.date.issued |
2021 |
|
dc.identifier.uri |
http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/4295 |
|
dc.description |
Relevance of the research: It has been possible to collect and preserve neonatal umbilical
cord blood stem cells for more than twenty years. According to the Lithuanian Bioethics Committee,
1-2% of mothers in Lithuania use these services, and in advanced countries it is a common procedure
used by about 20% of families (Lithuanian Bioethics Committee, 2017). There are several licensed
stem cell banks in Lithuania, but the largest are the tissue bank of Vilnius University Hospital Santaros
Klinikos and the umbilical cord blood stem cell bank (Imunolita UAB). All of them are private
international banks. People who choose to use the services of private banks should be provided with
full, objective and unreasonable expectation information. Global experience shows that public banks
are much more accessible to people willing to donate their newborn’s umbilical cord blood.
Aim of the research: To analyze the attitude of pregnant women towards the use of umbilical
cord stem cells and umbilical cord stem cell banking.
Objectives of the research: 1. Describe the possibilities of using umbilical cord stem cells
and umbilical cord blood stem cell banking in Lithuania and abroad. 2. Determine the attitude of
pregnant women to the use of umbilical cord stem cells. 3. Determine the attitude of pregnant women
towards the activities of stem cell banks.
The methodology and contingent of the research: It was conducted a quantitative study
using an anonymous online questionnaire survey method. The questionnaires were distributed on
closed social media Facebook groups related to newborns and motherhood. The research involved
202 pregnant women.
The results and conclusions of the research: 1. Several decades ago the use of umbilical
cord stem cells for the treatment of blood diseases opened up new possibilities and expectations that
this methodology could be applied in the treatment of various diseases of the blood and other systems.
During that time, the practice of public and private blood banking for storing umbilical cord blood has
developed around the world. 2. Significantly high proportion of pregnant women surveyed do not plan
to use or are undecided about the cord blood storage service and are sceptical about it, although a
5
significant part of respondents believe that from a medical point of view, this service may be useful
for the treatment of children's diseases in the future. 3. Nearly one-third of pregnant women surveyed
had received information, directly or indirectly, about the possibility of umbilical cord blood
preservation, but there was still a lack of awareness among pregnant women about the umbilical cord
blood banking |
en_US |
dc.description.abstract |
Darbo aktualumas: Jau daugiau kaip 20 metų turime galimybę surinkti ir išsaugoti
naujagimio virkštelės kraujo kamienines ląsteles. Remiantis Lietuvos bioetikos komiteto duomenimis,
Lietuvoje šiomis paslaugomis pasinaudoja 1-2 proc. gimdyvių, o pažangiose šalyse ši procedūra
įprasta, ja naudojasi apie 20 proc. šeimų (Lietuvos bioetikos komitetas, 2017). Lietuvoje yra keli
licencijuoti kamieninių ląstelių bankai, tačiau didžiausias yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
klinikų audinių bankas ir virkštelės kraujo kamieninių ląstelių bankas (UAB „Imunolita“). Visi jie yra
privatūs tarptautiniai bankai. Žmonės, nusprendę pasinaudoti privačių kraujo bankų paslaugomis,
turėtų gauti pilną, objektyvią ir nepagrįstų lūkesčių nekeliančią informaciją. Pasaulinė patirtis rodo,
kad viešieji bankai yra žymiai prieinamesni žmonėms, norintiems paaukoti savo naujagimio virkštelės
kraują.
Darbo tikslas: Išanalizuoti nėščiųjų požiūrį į virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimą ir
kamieninių ląstelių bankų veiklą.
Darbo uždaviniai: 1. Aprašyti virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes ir
virkštelės kraujo kamienių ląstelių bankų veiklą Lietuvoje ir užsienyje. 2. Nustatyti nėščiųjų požiūrį į
virkštelės kamienių ląstelių panaudojimą. 3. Nustatyti nėščiųjų požiūrį į kamieninių ląstelių bankų
veiklą.
Tyrimo metodika ir kontingentas: Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant internetinės
anketinės anoniminės apklausos metodą. Anketos buvo platinamos uždarose socialinio tinklo
,,Facebook” grupėse, susijusiose su naujagimiais bei motinyste. Tyrime dalyvavo 202 nėščiosios.
Tyrimo rezultatai, išvados: 1. Virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimas kraujo ligų
gydymui prieš kelis dešimtmečius atvėrė naujas galimybes bei lūkesčius, kad ši metodika gali būti
pritaikoma gydant įvairias kraujo ir kitų sistemų ligas. Pasaulyje saugant virkštelės kraują per tą laiką
susiklostė visuomeninių ir privačių kraujo bankų veiklos praktika. 2. Reikšmingai didelė tyrime
dalyvavusių nėščiųjų dalis neplanuoja pasinaudoti arba nėra apsisprendusios dėl virkšelės kraujo
saugojimo paslaugos ir į ją žiūri skeptiškai, nors nemaža dalis respondenčių tiki, kad medicininiu
požiūriu ši paslauga ateityje gali būti naudinga vaiko ligų gydymui. 3. Beveik trečdalis tyrime
dalyvavusių nėščiųjų tiesiogiai ar netiesiogiai buvo gavusios informaciją apie virkštelės kraujo
3
išsaugojimo galimybę, tačiau nepaisant to nustatytas nepakankamas nėščiųjų informuotumas apie
virkštelės kraujo bankų veiklą |
en_US |
dc.language.iso |
other |
en_US |
dc.title |
Nėščiųjų požiūris į virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimą ir kamieninių ląstelių bankų veiklą |
en_US |
dc.title.alternative |
The Attitude of Pregnant Women Towards the Use of Umbilical Cord Stem Cells and Stem Cell Banking |
en_US |
dc.type |
Other |
en_US |