Nėščiųjų požiūris į virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimą ir kamieninių ląstelių bankų veiklą

Abstract

Darbo aktualumas: Jau daugiau kaip 20 metų turime galimybę surinkti ir išsaugoti naujagimio virkštelės kraujo kamienines ląsteles. Remiantis Lietuvos bioetikos komiteto duomenimis, Lietuvoje šiomis paslaugomis pasinaudoja 1-2 proc. gimdyvių, o pažangiose šalyse ši procedūra įprasta, ja naudojasi apie 20 proc. šeimų (Lietuvos bioetikos komitetas, 2017). Lietuvoje yra keli licencijuoti kamieninių ląstelių bankai, tačiau didžiausias yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų audinių bankas ir virkštelės kraujo kamieninių ląstelių bankas (UAB „Imunolita“). Visi jie yra privatūs tarptautiniai bankai. Žmonės, nusprendę pasinaudoti privačių kraujo bankų paslaugomis, turėtų gauti pilną, objektyvią ir nepagrįstų lūkesčių nekeliančią informaciją. Pasaulinė patirtis rodo, kad viešieji bankai yra žymiai prieinamesni žmonėms, norintiems paaukoti savo naujagimio virkštelės kraują. Darbo tikslas: Išanalizuoti nėščiųjų požiūrį į virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimą ir kamieninių ląstelių bankų veiklą. Darbo uždaviniai: 1. Aprašyti virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimo galimybes ir virkštelės kraujo kamienių ląstelių bankų veiklą Lietuvoje ir užsienyje. 2. Nustatyti nėščiųjų požiūrį į virkštelės kamienių ląstelių panaudojimą. 3. Nustatyti nėščiųjų požiūrį į kamieninių ląstelių bankų veiklą. Tyrimo metodika ir kontingentas: Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant internetinės anketinės anoniminės apklausos metodą. Anketos buvo platinamos uždarose socialinio tinklo ,,Facebook” grupėse, susijusiose su naujagimiais bei motinyste. Tyrime dalyvavo 202 nėščiosios. Tyrimo rezultatai, išvados: 1. Virkštelės kamieninių ląstelių panaudojimas kraujo ligų gydymui prieš kelis dešimtmečius atvėrė naujas galimybes bei lūkesčius, kad ši metodika gali būti pritaikoma gydant įvairias kraujo ir kitų sistemų ligas. Pasaulyje saugant virkštelės kraują per tą laiką susiklostė visuomeninių ir privačių kraujo bankų veiklos praktika. 2. Reikšmingai didelė tyrime dalyvavusių nėščiųjų dalis neplanuoja pasinaudoti arba nėra apsisprendusios dėl virkšelės kraujo saugojimo paslaugos ir į ją žiūri skeptiškai, nors nemaža dalis respondenčių tiki, kad medicininiu požiūriu ši paslauga ateityje gali būti naudinga vaiko ligų gydymui. 3. Beveik trečdalis tyrime dalyvavusių nėščiųjų tiesiogiai ar netiesiogiai buvo gavusios informaciją apie virkštelės kraujo 3 išsaugojimo galimybę, tačiau nepaisant to nustatytas nepakankamas nėščiųjų informuotumas apie virkštelės kraujo bankų veiklą