dc.description |
Relevance of the work: Burnout syndrome admitted as a major problem in professional field that
affects specialists in a lot of several fields (Vander et al., 2016). Statistics shows that one of five
people may experience some of mental health problem at work which impacts direct employee
productivity, causes absenteeism, fatigue and deteriorates the quality of servise (WHOIn America
established that 78 doctors were have burnout syndrome where results was compared with a study
in 2016, when the numbers increased 4 % („The Lancet“, 2019). Burnout syndrome became a
common phenomenon around the world among highly stressed professions: firefighters, police
officers, teachers, health care professionals (Shanafelt et al., 2012).
Problem of research: Cañadas - De la Fuente et al. (2015) to determined that the decrease in the
employee‘s professional achievements is characterized by a tendency to evaluate themselves
negatively which makes professionals feels less competent and successful which leads to
dissatisfaction with their professional achievements. Burnout syndrome can cause many symptoms
and manifestations including depression, anxiety, sleep disturbances and damage to other body
systems (Trbojević – Stanković et al., 2015).
Object of research: Occurrence of burnout syndrome among midwives who work in the hospital
during the coronavirus pandemic.
The goal of research: To analyse the occurrence of burnout syndrome among midwives who work
in the hospital during the coronavirus pandemic.
Tasks of the research:
1. To desribe the concept, symptoms, risk factors, prevention of burnout syndrome and
prevalence in Lithuana and others countries.
2. Identify the signs and incidence of burnout syndrome among midwives who work in the X
hospital during the coronavirus pandemic.
3. Identify the signs and incidence of burnout syndrome among midwives who work in the Y
hospital during the coronavirus pandemic.
4. To compare the signs and indidence of burnout syndrome amon midwives who work in the
X hospital and Y hospital during the coronavirus pandemic.
9
Methods and contingents: A quantitative study was performed in X and Y hospitals from 1
December 2020 to 22 December 2020. Data was collected by anonymous questionnaire survey. In
the study participated 24 midwives.
Results and conclusions: In hospital X the majority of respondents experienced a high degree and
a one moderate degree of emotional exhaustion and in hospital Y the majority of respondents
experienced a high degree and a one low degree of emotional exhaustion. In hospital X all of
participants ecperienced a high degree of depersonalization and in hospital Y most of participants
experienced a high and a one low degree of depersonalization. All midwives from hospital X and
the majority of hospital Y experienced a low degree of personals accomplishment. There didn‘t was
factors where was affecting for burnout syndrome in this study |
en_US |
dc.description.abstract |
Tyrimo aktualumas: Perdegimo sindromas jau seniai pripažinta svarbia problema profesinėje
srityje, kuri paliečia įvairių sričių specialistus (Vander ir kt., 2016). Statistika rodo, kad kas penktas
žmogus gali patirti kokių nors psichinės sveikatos problemų darbe, kurios daro tiesioginį poveikį
darbuotojų produktyvumui, sukelia pravaikštas, nuovargį ir pablogina paslaugų teikimo kokybę
(WHO). Amerikoje nustatyta, kad net 78 proc. gydytojų yra patyrę perdegimą, lyginant su 2016
metais atlikto tyrimo rezultatais, kai skaičiai padidėjo 4 proc. (The Lancet, 2019). Perdegimo
sindromas tapo dažnu reiškiniu visame pasaulyje tarp didelį stresą patiriančių profesijų atstovų:
ugniagesių, policijos pareigūnų, mokytojų, sveikatos priežiūros sričių specialistų (Shanafelt ir kt.,
2012).
Tyrimo problema: Cañadas – De la Fuente ir kt. (2015) nustatė, kad sumažėjus profesiniams
darbuotojo pasiekimams yra būdingas polinkis save vertingi neigiamai, todėl specialistai jaučiasi ne
tokie kompetentingi ir sėkmingi, dėl to tampa nepatenkinti savo profesiniais pasiekimais.
Perdegimo sindromas gali sukelti daugybę simptomų ir apraiškų, įskaitant depresiją, nerimą, miego
sutrikimus bei padaryti žalą kitoms organizmo sistemoms (Trbojević – Stanković ir kt., 2015).
Tyrimo objektas: Perdegimo sindromo pasireiškimas tarp stacionare dirbančių akušerių
koronaviruso pandemijos metu.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti perdegimo sindromo pasireiškimą tarp stacionare dirbančių akušerių
koronaviruso pandemijos metu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Aprašyti perdegimo sindromo sampratą, požymius, rizikos veiksnius, paplitimą Lietuvoje ir
kitose šalyse bei prevencines priemones.
2. Nustatyti perdegimo sindromo požymius ir paplitimą tarp akušerių dirbančių X ligoninės
stacionare koronaviruso pandemijos metu.
3. Nustatyti perdegimo sindromo požymius ir paplitimą tarp akušerių dirbančių Y ligoninės
stacionare koronaviruso pandemijos metu.
4. Palyginti X ligoninės stacionare ir Y ligoninės stacionare dirbančių akušerių perdegimo
sindromo požymius ir paplitimą koronaviruso pandemijos metu.
7
Tyrimo metodai ir kontingentas: Kiekybinis tyrimas buvo vykdomas nuo 2020 m. gruodžio 1 d.
iki 2020 m. gruodžio 22 d. X ir Y ligoninių stacionaruose. Duomenims rinkti buvo taikyta
anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 24 akušerės.
Rezultatai, išvados: Tyrimo metu buvo nustatyta, kad X ligoninėje didžioji dalis apklaustųjų
patyrė aukšto ir viena – vidutinio laipsnio emocinį išsekimą, o Y ligoninėje didžioji dalis jautė
aukšto ir viena žemo laipsnio emocinį išsekimą. X ligoninėje visos akušerės patyrė aukštą
depersonalizacijos laipsnį, o Y ligoninėje didžioji dalis patyrė aukšto ir viena žemo laipsnio
depersonalizaciją. Žemo laipsnio asmeninių siekių sumažėjimą patyrė visos X ligoninės akušerės ir
didžioji dalis Y ligoninės akušerių. Nenustatyta veiksnių dariusių įtaką profesiniam perdegimui pasireikšti |
en_US |