DSpace talpykla

Ekstemporaliųjų folio rūgšties kietųjų kapsulių modeliavimas ir kokybės vertinimas

Rodyti paprastą įrašą

dc.contributor.author Rimkutė, Paulina
dc.date.accessioned 2020-08-25T08:21:32Z
dc.date.available 2020-08-25T08:21:32Z
dc.date.issued 2020-06-11
dc.identifier.uri http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/3833
dc.description Relevance of the topic: According to State Medicines Control Agency of Lithuania (2011) there are 46 public and 26 hospital pharmacies in the country that have licenses to produce extemporaneous drugs. The powder production in pharmacies and packaging into paper capsules does not protect the powder from external influences, while consuming the powder, the patient could scatter them, and dosage of the powder is uncomfortable and inaccurate, storage is not tight, nor are sensory properties masked. Therefore, it is better to pack the powder in hard, gastrodisintegrating gelatin capsules. Capsules are available in a variety of shapes and sizes and it is possible to encapsulate the required amount of material by changing the size of capsules. It can be packed of various aggregate phases materials, such as liquids, solids and semi-solids. Study problem: How support substances influence hard gelatin capsule‘s breakdown and the release of pharmaceutical drug substance. Research objective: Influence of four differnt compositions of hard capsules and support substances on disintegration and release of drug substance from them. Aim of the work: To model extemporaneous production of folic acid capsules and to determine the influence of excipients on folic acid release by biopharmaceutical research in vitro. Tasks and methods: To choose which compositions of capsules and production methods will be used. Evaluate the quality of capsules based on pharmacopeial articles. To reveal the effect of different excipients and filler on capsule’s disintegration and folic acid release. Research results and conclusions: Analysis of the results of the study showed that the excipients affect the disintegration field of the hard capsules and the release of medical substances therefrom. The capsule disintegration test showed that the excipients containing lactose and starch were most likely to disintegrate and for those capsules that were containing the excipient Hypromellose did not meet Pharmacopoeia regulated requirement and have not disintegrated in 30 minutes. The drug release test showed that capsules containing the main excipients of lactose, folic acid released least, while at the same time, other excipients, such as, starch and Hypromellose released the drug most. Recommendations: It is recommended for pharmacy specialists to extend these studies by using different support substances in the manufacture of hard gelatin capsules. en_US
dc.description.abstract Temos aktualumas: Pagal Valstybinę vaistų kontrolės tarybą (2011) Lietuvoje yra 46 visuomeninės ir 28 ligoninių vaistinės, kurios turi licencijas gaminti ekstemporalius vaistus. Gaminant miltelius vaistinėse ir pakuojant juos į popierines kapsules milteliai neapsaugomi nuo išorės poveikio, vartodamas miltelius pacientas juos gali išbarstyti, todėl miltelių dozavimas yra netikslus ir nepatogus, laikymas nesandarus, taip pat nemaskuojamos juslinės savybės, todėl miltelius geriau yra pakuoti į kietąsias, skrandyje suyrančias želatinines kapsules. Kapsulės yra gaminamos įvairių formų ir dydžių todėl galima inkapsuliuoti reikiamą medžiagų kiekį keičiant kapsulių dydį. Jose galima supakuoti įvairių agregatinių fazių medžiagas, tokias kaip skysčiai, kietos ir pusiau kietos medžiagos. Tyrimo problema: Kaip pagalbinės medžiagos įtakoja kietųjų želatininių kapsulių suirimą ir vaistinės medžiagos atpalaidavimą. Tyrimo objektas: Keturių skirtingų sudėčių kietosios kapsulės ir pagalbinių medžiagų įtaka suirimui ir vaistinės medžiagos atpalaidavimui iš jų. Darbo tikslas: Sumodeliavus ekstemporaliosios gamybos folio rūgšties kapsules biofarmaciniu tyrimu in vitro nustatyti pagalbinių medžiagų įtaką folio rūgšties atpalaidavimui. Darbo uždaviniai ir metodai: Parinkti kokia bus kapsulių sudėtis ir naudojami gamybos metodai. Įvertinti kapsulių kokybę, remiantis farmakopėjos straipsniais. Atskleisti kokią įtaką kapsulių suirimui ir folio rūgšties atpalaidavimui daro naudojamos skirtingos pagalbinės medžiagos ir užpildai. Tyrimo rezultatai ir išvados: Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad pagalbinės medžiagos turi įtakos kietųjų kapsulių suirimo laukui ir vaistinės medžiagos atpalaidavimui iš jų. Atliekant kapsulių suirimo testą nustatyta, kad kapsulės, kurių sudėtyje pagalbinės medžiagos buvo laktozė ir krakmolas suiro greičiausiai, o kapsulės, kurių sudėtyje buvo pagalbinė medžiaga hipromeliozė neatitiko Farmakopėjoje reglamentuojamų reikalavimų ir nesuiro per 30min. Atliekant vaistinės medžiagos atpalaidavimo testą paaiškėjo, kad, kapsulių sudėtyje esant pagrindinei pagalbinei medžiagai laktozei folio rūgšties atpalaiduota mažiausiai, tuo metu sudėtyje esant kitoms pagalbinėms medžiagoms tokioms, kaip krakmolas ir hipromeliozė vaistinės medžiagos atpalaiduota daugiausiai. Rekomendacijos: Rekomenduoja farmacijos specialistams pratęsti šiuos tyrimus, naudojant skirtingas pagalbines medžiagas kietųjų želatininių kapsulių gamyboje. en_US
dc.language.iso other en_US
dc.subject Ekstemporali gamyba, folio rūgštis, želatininės kapsulės en_US
dc.title Ekstemporaliųjų folio rūgšties kietųjų kapsulių modeliavimas ir kokybės vertinimas en_US
dc.title.alternative Modelling and quality evaluation of extemporous solid capsules of folic acid en_US
dc.type Other en_US


Šiame įraše esantys failai

Šis elementas randamas kataloge(-uose)

Rodyti paprastą įrašą

Ieškoti DSpace


Naršyti

Mano paskyra