Paciento radiacinės saugos užtikrinimas skaitmeninėje rentgenografijoje taikant papildomas protokolo parinktis pagal paciento kūno tipą

Tautavičiūtė, Agnė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
radiologija
→
Peržiūrėti elementą

Paciento radiacinės saugos užtikrinimas skaitmeninėje rentgenografijoje taikant papildomas protokolo parinktis pagal paciento kūno tipą

Tautavičiūtė, Agnė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/3123

Data: 2020-06-25

Santrauka:

Daugumoje diagnostinių ir gydomųjų radiologijos procedūrų yra naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Atsiradus skaitmeninei rentgenografijai, pradėta abejoti ar radiologijos technologai gali užtikrintai parinkti tinkamus ekspozicijos parametrus ir ar jie turi pakankamai žinių apie apšvitos sumažinimo galimybes, nes skaitmeninė rentgenografija sparčiai tobulėja ir atsiranda vis naujų galimybių šioje srityje. Deja ne visi radiologijos technologai domisi naujovėmis ir jų senos žinios gali būti atgyvenusios. Radiologijos technologų profesinė pareiga yra išmanyti įrangos galimybes ir panaudoti turimas žinias optimizuojant radiacijos dozę ir vaizdo kokybę. Tyrimo tikslas: Nustatyti paciento radiacinės saugos užtikrinimą skaitmeninėje rentgenografijoje taikant papildomas protokolo parinktis pagal paciento kūno tipą. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti ekspozicijos indekso svarbą užtikrinant paciento radiacinę saugą skaitmeninėje rentgenografijoje. 2. Atskleisti protokolo parinkčių pagal paciento kūno tipą reikšmę ekspozicijos parametrų pokyčiams. 3. Palyginti ekspozicijos indekso ir apšvitos dozės vertes skirtingo kūno tipo pacientams pagal standartinį protokolą ir adaptuotą pagal kiekvieno paciento kūno tipą. Tyrimo metodika: Pasirinktas kiekybinis tyrimas. Jis atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, radiologijos klinikoje, rentgeno skyriuje, rentgeno kabinete. Tyrimo metu buvo atliekami plaučių, dubens, pilvo organų gulint ir pilvo organų stovint tyrimų bandymai keičiant protokolą pagal paciento kūno tipą ir PMMA organinio stiklo fantomų storį. Tyrimo metu registruoti parametrai turėję daugiausiai įtakos tyrimui: tiriamojo storis, protokolas, įtampa (kV), dozės ir ploto sandauga (DAP, cGy*cm2), ekspozicijos indekso nuokrypis. Gauti duomenys pateikti diagramose ir lentelėse. Rezultatai: Atlikus tyrimą nustatyta, kad tame pačiame protokole didėjant fantomo storiui, gauta apšvitos dozė didėja, o ekspozicijos indekso nuokrypis mažėja. Kai duomenys lyginami skirtingu protokolu, tik kitu fantomo storiu, matome, kad kintant protokolui, kai didėja paciento kūno tipas, vaikų tyrimuose apšvitos dozės didėja, o suaugusiųjų – mažėja. Tačiau suaugusiųjų dozės visuose protokoluose skiriasi nežymiai, o vaikų dozės, parinkus didesnio kūno tipo protokolą, gali padidėti net iki 14 kartų. Ekspozicijos indekso nuokrypis daugumoje tyrimų buvo per didelis arba per mažas.

Description:

Most diagnostic and therapeutic radiology procedures use ionizing radiation. With the advent of digital radiography, doubts have been raised as to whether radiology technologists can confidently select the appropriate exposure parameters and whether they have sufficient knowledge about exposure reduction potential, because digital radiography is evolving rapidly and new opportunities are emerging in this field. Unfortunately not all radiology technologists are interested in innovation and their old knowledge may be outdated. It is the professional duty of radiology technologists to know the capabilities of the equipment and to use the available knowledge to optimize the radiation dose and image quality. Purpose: To determine the patient's radiation safety in digital radiography by applying body size adapted protocols. Objectives: 1. To describe the importance of exposure index in ensuring patient radiation safety in digital radiography. 2. To reveal the significance of protocol options by patient body type for changes in exposure parameters. 3. To compare exposure index and exposure dose values for patients of different body types according to a default protocol and adapted to each patient's body type. Methods: Quantitative study selected. It was performed at the Kaunas Clinics, Radiology Clinic, X-ray Department and X-ray Room of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital. The study included lung, pelvic, abdominal when pacient is laying and abdominal when pacient is standing, studies by varying the protocol by patient body size and the thickness of the PMMA organic glass phantoms. The parameters recorded during the study that had the greatest impact on the study: the thickness of the subject, protocol, voltage (kV), dose-area product (DAP, cGy*cm2), exposure index deviation. The obtained data are presented in diagrams and tables. Results: The study found that as the phantom thickness increased in the same protocol, the resulting irradiation dose increased and deviation index decreased. And when the data are compared with a different protocol, only with the same phantom thickness, we see that as the protocol changes, as the patient's body type increases, the exposure doses increase in pediatric studies and decrease in adult studies. However, adult doses vary slightly across protocols, and pediatric doses may increase up to 14-fold with a larger body type protocol. The deviation index was positive or negative in most of studies.

Rodyti visą įrašą