Cheminių šveitiklių poveikis sprendžiant jaunatvinių spuogų ir jų liekamųjų reiškinių paveiktos odos problemas

Abstract

Paprastaisiais spuogais arba acne vulgaris pasaulyje serga 9,4 proc. bendros populiacijos. Aknės liga užima aštuntą vietą pagal paplitimą pasaulyje ir laikoma viena dažniausiai pasitaikančių dermatologinių ligų medicinoje (Tan ir Bhate, 2015). Epidemiologinių tyrimų duomenimis, spuogai dažniausiai pasireiškia paaugliams. Remiantis Pasaulinės Ligų Paplitimo (angl. Global Burden of Disease) organizacijos tyrimu, nuo jaunatvinių spuogų kenčia ~85 proc. visų pasaulio paauglių nuo 12 iki 25 metų (Lynn ir kt., 2016). Cheminiai šveitikliai kelis dešimtmečius yra viena populiariausių ir dažniausiai naudojamų kosmetinių odos gydymo priemonių medicinos srityje, kurie pasitelkiami gydant paprastuosius spuogus bei kitas odos ligas (Castillo ir Keri, 2018). Cheminiais šveitikliais yra siekiama paveikti tam tikrą odos sluoksnį, skatinti naujo odos paviršinio sluoksnio formavimąsį ir gerinti odos paviršiaus tekstūrą bei bendrą odos išvaizdą (Rendon ir kt., 2010¬). Lyginant kokybiniam tyrimui naudotas dvejas cheminių šveitiklių rūšis, gauti rezultatai parodė, jog tiek salicilo cheminis šveitiklis, tiek salicilo ir azelaino rūgščių kompleksas turėjo įtakos gerinant jaunatvinių spuogų paveiktos odos būklę. Nustatyta, jog uždarųjų komedonų skaičių efektyviau mažino salicilo rūgšties cheminis šveitiklis, bei ši rūgštis geresniais rezultatais pasižymėjo vertinant padidėjusį odos elsatingumą. Salicilo ir azelaino rūgščių kompleksas efektyviau mažino porų dydį, melanino kiekį pigmentinėse dėmėse, atvirųjų komedonų bei uždegiminių bėrimo elementų skaičių. Tyrimo dalyvių fiksuojami subjektyvūs pojūčiai procedūros metu parodė, jog oda geriau toleravo salicilo ir azelaino rūgščių komplekso cheminį šveitiklį. 1. Vyrauja kelios jaunatvinių spuogų atsiradimo priežastys: folikulų hiperkeratozė, padidėjęs odos riebalinių liaukų aktyvumas ir seborėja, Propionibacterium acne kolonizacija, bei uždegiminė ir imunologinė reakcijos. Išskiriami ir pagrindiniai veiksniai sukeliantys aknės bėrimus ar bloginantys jų būklę – genetiniai faktoriai, hormonai, stresas, netinkama mityba ir naudojama komedogeninė kosmetika. Jaunatvinių spuogų atsiradimą lemia brendimo laikotarpiu androgenų įtakoje suaktyvėjusi riebalinių liaukų veikla, kuri lemia porų užsikimšimą ir formuojasi ten, kur riebalinių liaukų tankis yra didžiausias. Bakterijoms susidariusos palankios sąlygos gyvuoti ir daugintis, sąlygoja plauko folikulo uždegimą ir spuogų (aknės) išvešėjimą. 2. Jaunatvinių spuogų bėrimo elementai skirstomi į neuždegiminius ir uždegiminius bėrimo elementus. Neuždegiminiams bėrimo elementams priklauso mikrokomedonai, uždarieji komedonai ir atvirieji komedonai, o uždegiminiams – papulės, pustulės, mazgai, mazgeliai bei cistos. Mikrokomedonai tampa uždaraisiais komedonais, kurie, veikiant P. acnes bakterijai, palaipsiui išsivysto į uždegiminius elementus, o pastarieji sukelia aknės komplikacijas: použdegiminę eritemą, hiperpigmentaciją bei randelius ar randus. Neteisinga spuoguotos odos priežiūra ir nelaiku pradėtas jaunatvinių spuogų gydymas iššaukia liekamųjų aknės reiškinių hiperpigmentacijos ir randų atsiradimą. Priklausomai nuo uždegimo intensyvumo ir trukmės susiformuoja atrofiniai, hipertrofiniai ir keloidiniai randai, o šių randų formavimosi stadijas apima: uždegiminė rando formavimosi stadija; granuliacinio audinio formavimosi stadija ir matricos remodeliavimo stadija. 3. Cheminiai šveitikliai pagal veikimo gylį skirstomi į labai paviršinius, paviršinius, vidutinio gylio ir gilius cheminius šveitiklius. Labai paviršiniai šveitikliai pažeidžia raginį epidermio sluoksnį, paviršiniai cheminiai šveitikliai sukelia epidermio nekrozę iki pamatinio epidermio sluoksnio, vidutinio gylio – pažeidžia epidermį ir pasiekia papiliarinį dermos sluoksnį, gilūs – pasiekia retikulinį dermos sluoksnį. Cheminiai šveitikliai, priklausomai nuo rūgšties rūšies, sukelia kontroliuojamą baltymo keratino koaguliaciją ir denatūraciją epidermio ir dermos sluoksniuose. Specialiai sukeltas odos dirginimas aktyvuoja gijimo procesus, pašalina negyvą raginį epidermio sluoksnį, stimuliuoja naujų ląstelių gamybą, visiškai naujo odos sluoksnio formavimąsį, kolageno ir elastino skaidulų susidarymą ir jų vystymąsį, struktūrinių baltymų ir odos jungiamojo audinio atkūrimą bei naujų keratinocitų regeneraciją. Visų cheminių šveitiklių poveikis priklauso nuo kelių aspektų: naudojamos cheminės medžiagos koncentracijos, pH bei ekspozicijos laiko. 4. Atlikus salicilo bei salicilo ir azelaino rūgščių komplekso cheminių šveitiklių palyginimą ir išanalizavus gautus duomenis, matomas abiejų rūgščių teigiamas poveikis mažinant jaunatvinių spuogų sukeltus bėrimus ir po jų likusių liekamųjų reiškinių požymius. Atvirųjų ir uždarųjų komedonų veiksmingesnis pokytis matomas tiriamosioms, kurioms buvo taikyta salicilo cheminis šveitiklis, dėl šios rūgšties didesnės koncentracijos ir savybės tirpdyti riebalus ir valyti poras. Uždegiminių bėrimų elementų mažinimui geresniu poveikiu pasižymėjo salicilo ir azelaino rūgščių kompleksas, dėl gebėjimo bakteriostatiškai veikti P. acnes bakteriją bei priešuždegiminių savybių. Tiriant objektyvius diagnostinius parametrus paaiškėjo, jog tiriant odos drėgmės kiekį, porų dydį, melanino kiekio pokyčius pigmentinėse dėmėse ir odos riebumą, didesniu teigiamu efektu pasižymėjo salicilo ir azelaino rūgščių kompleksas, o salicilo cheminis šveitiklis savo pranašumą įrodė didinant odos elastingumą. Taigi galima teigti, jog abi rūgštys – tiek salicilo, tiek salicilo ir azelaino rūgščių kompleksas, efektyviai veikia aknės paveiktą odą ir yra orientuotos tam tikrų odos defektų sprendimui.