Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūris ir žinios apie nefarmakologinį skausmo valdymą

Abstract

Aktualumas: nors greitosios medicinos pagalbos darbuotojų praktika yra sutelkta į farmakologines priemones skausmui malšinti, yra naujų mokslinių įrodymų, siūlančių įvairias nefarmakologines galimybes, kurios taip pat turi svarbų vaidmenį valdant skausmą. Tyrimo problema: koks greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūris ir kokios žinios apie nefarmakologinį skausmo valdymą? Tyrimo objektas: greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūris ir žinios apie nefarmakologinį skausmo valdymą. Darbo tikslas: nustatyti greitosios medicinos pagalbos darbuotojų požiūrį ir žinias apie nefarmakologinį skausmo valdymą. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti skausmo sampratą, vertinimą ir nefarmakologinius malšinimo būdus. 2. Palyginti darbuotojų dirbančių X ir Y GMPS požiūrį į nefarmakologinį skausmo valdymą. 3. Palyginti darbuotojų dirbančių X ir Y GMPS žinias ir veiklą apie skausmo vertinimą ir nefarmakologinius skausmo valdymo būdus. Tyrimo metodika ir tiriamieji: tyrimui atlikti buvo taikomas anoniminis klausimynas, kuris gautas ir leistas naudoti mokslininko Andrit Lourens (Keiptaunas). Klausimyno būdu apklausta 34 greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (X įstaigoje – 17, Y – 17). GMPS respondentams buvo pateikti 27 klausimai. Tyrimo rezultatai ir išvados: skausmas apibrėžiamas kaip nemalonus jutiminis bei emocinis pojūtis, kuris kyla dėl esamo audinių pažeidimo ar kitų priežasčių. Pats skausmas yra subjektyvus dalykas, kuris kiekvienam pasireiškia individualiai. GMPS darbuotojų skausmo vertinimas ir gydymas gali būti įvairus dėl tokių veiksnių kaip paciento amžius, lytis, dvasiniai įsitikinimai, elgsena, GMPS darbuotojų požiūris ir žinios. Nefarmakologinis skausmo malšinimo būdas yra tas, kuris nereikalauja vaistų nuo skausmo, tai galėtų būti šalčio ir šilumos terapijos, įtvarai, pozicijos suteikimas, dėmesio nukreipimas nuo skausmo. Lyginant X ir Y GMPS respondentų požiūrį į nefarmakologinį skausmo valdymą atskleista, kad statistiškai reikšmingai Y įstaigos respondentai mano, jog pagrindinė nuskausminamųjų skyrimo priežastis nėra vien tik ta, kad pacientas galėtų pasiekti greitosios medicinos pagalbos automobilį; artimieji ir šeimos nariai neturėtų dalyvauti skausmingose paciento procedūrose; nei kolegos, nei administracijos reikalaivimai įtakos nedaro respondentų skausmo valdymo metodikai; geriau skausmu yra dalintis nei jį nutylėti. Nemano, kad jų praktika leidžia savarankiškai geriau nustatyti paciento skausmo intesyvumą nei pats pacientas. Statistiškai reikšmingai įstaigos X respondentai dažniau mano, kad skausmo skalės yra greičiausias būdas nustatyti paciento skausmo intensyvumą ir jo pobūdį; pacientai turėtų būti įtraukiami į skausmo valdymo sprendimų priėmimą. Lyginant X ir Y GMPS respondentų žinias ir veiklą statistiškai reikšmingai įstaigos Y respondentai dažniau mano, kad gyvybinės veiklos yra patikimi indikatoriai nustatant skausmo intensyvumą; pacientai, kuriems galima nukreipti dėmesį nuo skausmo, jį patiria mažesnį; injekuojant NaCl 0,9% (placebo) yra nenaudinga nustatant paciento skausmo realumą; paciento elgesys yra patikimesnis skausmo indikatorius nei pačio paciento skausmo apibūdinimas; gauna tęstinius mokymus apie nefarmakologinio skausmo valdymą per pastaruosius du metus; nuskausminamuosius vis tiek skirtų jei ir manytų, kad paciento būklė skausmo sukelti neturi; paciento elgesys yra patikimesnis skausmo indikatorius nei pačio paciento skausmo apibūdinimas; gauna tęstinius mokymus apie nefarmakologinio skausmo valdymą per pastaruosius du metus.