Versmių vandens cheminės ir mikrobinės taršos vertinimas

Abstract

Versmių vandens kokybei įtaką daro daug veiksnių: buitinės ir pramoninės nuotekos, žemės ūkis, gyvūnų ir žmonių fekalijos, šiukšlės. Vartojant užterštą versmių vandenį galima susirgti įvairiomis žarnyno infekcijomis, apsinuodyti toksinėmis medžiagomis. Todėl svarbu, vartoti tik tų versmių vandenį, kurios yra įrengtos pagal reikalavimus, arba registruotos LT registre, kurių vandens kokybė kontroliuojama ir atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus, o tokia informacija turi būti prieinama kiekvienam vartotojui. Tyrimo problema: ar versmių vanduo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus? Tyrimo objektas: versmių vandens cheminė ir mikrobinė tarša. Tikslas: įvertinti versmių vandens cheminę ir mikrobinę taršą. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti mokslinę ir dalykinę literatūrą apie versmes, jų įrengimą, vandens pastovią (autochtoninę) ir atsitiktinę (alochtoninę) mikroflorą, geriamajam vandeniui keliamus cheminius ir mikrobiologinius kokybės rodiklius. 2. Nustatyti versmių vandens cheminę ir mikrobinę taršą. 3. Palyginti versmių vandens cheminę ir mikrobinę taršą skirtingais metų laikais. 4. Įvertinti mikrobinės taršos ir azoto junginių kiekį pagal sezonus. 5. Parengti informaciją, skirtą interaktyvaus versmių žemėlapio kūrimui. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Tyrimui mėginiai imti 2019 metų pavasario, vasaros, rudens sezonais ir 2020 metų žiemos sezono metu, iš Kauno regione esančių 15 vandens versmių bei iš Marijampolės apskrities esančios 1 vandens versmės. Tyrimai atlikti šalia versmių, vandens surinkimo metu, Kauno kolegijos Medicinos fakultete, mikrobiologijos laboratorijoje, aplinkos tyrimų laboratorijoje ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL), Kauno skyriuje, mikrobiologijos laboratorijoje. Cheminiams tyrimams ištirti 448 vandens ėminiai ir 1344 analitės, mikrobiologiniams tyrimams ištirti 189 vandens ėminiai, 567 analitės. Tyrimo rezultatai ir išvados: Remiantis gautais cheminių ir mikrobiologinių tyrimų rezultatais, geriamojo vandens normas atitinka tik dvejų versmių vanduo: Kleboniškio (2), Prienų (4). Sulfatų ir pH koncentracijos vandenyje priklausomybė nuo metų laiko neaptikta. Mažiausios azotinių medžiagų koncentracijos ir permanganato indekso reikšmės aptiktos žiemos metu, didžiausios azotinių medžiagų koncentracijos aptiktos pavasario ir vasaros sezonais, permanganato indekso vertės – vasaros, rudens sezonais. Chloridų koncentracija vandenyje labiausiai padidėja žiemą ir pavasarį, sumažėja – rudenį. Didžiausias mikrobinis užterštumas aptiktas vasaros ir rudens sezonais, mažiausias – žiemos sezono metu. Padidėjus versmių mikrobinei taršai, didėja ir azotinių junginių koncentracija. Parengta informacija apie versmes, skirta interaktyvaus žemėlapio kūrimui.