Grupinių ir individualių ergoterapijos užsiėmimų įtaka asmenų, sergančių depresija, gyvenimo kokybei

Abstract

Tyrimo aktualumas – klinikinė depresija yra viena iš pagrindinių savižudybės priežasčių. 2016 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 28,7 savižudybės. Savižudybių skaičius yra tiesiogiai susijęs su sergančiųjų depresija gyvenimo kokybe (Juknonytė D., 2018). Depresija dažniausiai pablogina gyvenimo kokybę, taip pat apsunkina socialinį funkcionavimą ir prisitaikymą, gebėjimą dirbti, rūpintis namais ir poilsio galimybes. Šis susirgimas tiesiogiai susijęs su pasitenkinimo gyvenimu, gebėjimo patirti pozityvius gyvenimo kokybės aspektus sumažėjimu. (Tamušauskaitė J ir kt., 2015) Tyrimo tikslas - ištirti individualių ir grupinių ergoterapijos užsiėmimų įtaką asmenų, sergančių depresija, gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš ir po grupinių ergoterapijos užsiėmimų. 2. Įvertinti sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš ir po individualių ergoterapijos užsiėmimų. 3. Palyginti grupinių ir individualių ergoterapijos užsiėmimų įtaką sergančiųjų depresija gyvenimo kokybei. Tyrimo metodai: 1. SF-36 klausimynas. Juo tiriama asmenų gyvenimo kokybė. 2. Autoriaus sudaryta anketa. Skirta sužinoti demografinius duomenis, kuriais remiantis, bus atkliekamas tyrimas. Šiame darbe aprašoma depresija, jos klinika bei atsiradimo priežastys, paplitimas Lietuvoje bei pasaulyje. Taip pat daug dėmesio skiriama ergoterapijos ir psichikos sveikatos sąsajoms atskleisti, paaiškinti ergterapijos taikymo metodus, tikslus bei modelių parinkimą. Visa tai literatūros apžvalgos pabaigoje susiejama su asmenų, sergančių depresija, gyvenimo kokybe. Tyrimo rezultatai: 1. Vertinant tiriamųjų rezultatus prieš ir po individualių ergoterapijos užsiėmimų, statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno fizinio aktyvumo srityje. Prieš užsiėmimus tiriamieji vidutiniškai surinko 51,25±10,94, balo (51,25 iš 100), o po ergoterapijos užsiėmimų vidutiniškai 57,50±11,02 balo (57,50 iš 100). Kitose sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno srityse prieš ir po individualių ergoterapijos užsiėmimų statistiškai reikšmingas pokytis nenustatytas (p>0,05). 2. Vertinant tiriamųjų rezultatus prieš ir po grupinių ergoterapijos užsiėmimų, statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno fizinio aktyvumo srityje – prieš užsiėmimus tiriamieji vidutiniškai surinko 54,38±9,04 balo (54,38 iš 100), o po užsiėmimų – vidutiniškai 60,00±5,98 balo (60,00 iš 100). Taip pat statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas bendro sveikatos vertinimo srityje. Prieš užsiėmimus tiriamieji sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno bendro sveikatos vertinimo srityje surinko vidutiniškai 54,38±10,16 balo (54,38 iš 100), o po ergoterapijos užsiėmimų – 63,13±5,94 balo (63,13 iš 100). Statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas ir energingumo/gyvybingumo srityje. Prieš užsiėmimus tiriamieji sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno energingumo/gyvybingumo srityje vidutiniškai surinko 37,50±11,02 balo (37,50 iš 100), o po užsiėmimų – vidutiniškai 43,75±10,26 balo (43,75 iš 100). Dar viena sritis, kurioje buvo nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis – emocinė būklė. Prieš užsiėmimus tiriamieji sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno emocinės būklės srityje vidutiniškai surinko 31,00±9,98 balą (31,00 iš 100), o po užsiėmimų – vidutiniškai 38,00±6,05 balus (38,00 iš 100). 3. Lyginant grupinių ir individualių užsiėmimų rezultatus prieš ir po užsiėmimų, statistiškai reikšmingas pokytis tarp šių grupių – nenustatytas (P>0,05). Tyrimo išvados: 1. Įvertinus sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš individualią ergoterapiją nustatyta, kad sergančiųjų depresija gyvenimo kokybė pablogėjusi visose aštuoniose gyvenimo kokybės srityse pagal sf-36 klausimyną. Įvertinus tiriamųjų gyvenimo kokybę po individualios ergoterapijos nustatyta, kad ergoterpijos užsiėmimai turi teigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Labiausiai pagerėjo fizinio aktyvumo vertinimas (statistiškai reikšmingas pokytis), o mažiausiai pakito skausmo vertinimas. 2. Įvertinus sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš grupinę ergoterapiją nustatyta, kad sergančiųjų depresija gyvenimo kokybė pablogėjusi visose aštuoniose gyvenimo kokybės srityse pagal sf-36 klausimyną. Įvertinus tiriamųjų gyvenimo kokybę po grupinės ergoterapijos nustatyta, kad ergoterpijos užsiėmimai turi teigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Labiausiai pagerėjo veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų vertinimas, o mažiausiai pakito skausmo vertinimas. Statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas fizinio aktyvumo srityje. 3. Palyginus sergančiųjų depresija gyvenimo kokybės pokyčius taikant individualią ergoterapiją ir taikant grupinę ergoterapiją, matoma, kad po individualios ergoterapijos labiausiai pagerėjo (statistiškai reikšmingai pakito) fizinio aktyvumo sritis, o po grupinės ergoterapijos labiausiai pagerėjo veiklos apribojimų dėl emocinių sutrikimų sritis. Ir po individualios, ir po grupinės ergoterapijos mažiausiai pakito skausmo vertinimo sritis.