DSpace talpykla

Grupinių ir individualių ergoterapijos užsiėmimų įtaka asmenų, sergančių depresija, gyvenimo kokybei

Rodyti paprastą įrašą

dc.contributor.author Pranckevičiūtė, Skirmantė
dc.date.accessioned 2019-09-20T11:24:19Z
dc.date.available 2019-09-20T11:24:19Z
dc.date.issued 2019-09-20
dc.identifier.uri http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2715
dc.description Relevance of the study - clinical depression is one of the main causes of suicide. In 2016, 100 thousand people accounted for 28.7 suicide. The number of suicides is directly related to the quality of life of those suffering from depression (juknonytė d., 2018). Depression usually worsens the quality of life, and also complicates social functioning and adaptability, the ability to work, to take care of the home and recreation opportunities. This disease is directly linked to a decrease in life satisfaction, the ability to experience positive aspects of quality of life. (a. J and others, 2015). The purpose of the study - is to investigate the influence of individual and group occupational therapy activities on the quality of life of persons suffering from depression. Research tasks: 1. Assess the quality of life of those suffering from depression before and after the activities of group occupational therapy. 2. Assess the quality of life of those suffering from depression before and after the activities of individual occupational therapy. 3. Compare the influence of group and individual occupational therapy activities on the quality of life of those suffering from depression. Research methods: 1. Sf-36 questionnaire. It explorates the quality of life of individuals. 2. Author's structured questionnaire. To find out the demographic data on which the survey will be used. This work describes the depression, its clinic and the causes of occurrence, prevalence in lithuania and the world. There is also a strong emphasis on revealing the links between occupational therapy and mental health, explaining the methods and objectives of occupational therapy and the choice of models. All this is linked at the end of the literature review to the quality of life of people suffering from depression. Results of the research: 1. In the evaluation of the results before and after individual occupational therapy activities, a statistically significant change was observed in sf-36 in the physical activity area of the questionnaire on quality of life. Before the activities, the subjects gathered on average 51,25 ± 10,94 score (51.25 out of 100), and after the activities on average 57,50 ± 11,02 score (57.50 out of 100). In the other areas of the sf-36 quality of life questionnaire, before and after individual occupational therapy activities, no statistically significant change was observed (p > 0.05). 2. In the evaluation of the results before and after group occupational therapy activities, there was a statistically significant change in sf-36 in the field of physical activity of the quality of life questionnaire, an average of 54,38 ± 9.04 score (54.38 out of 100) and on average 60,00 ± 5,98 point after the activities (60.00 out of 100). Similarly, a statistically significant change was observed in the overall health assessment. Before the subjects of the study sf-36, the assessment of the quality of life in the overall health assessment questionnaire was collected on average 54,38 ± 10,16 points (54.38 out of 100), and after occupational therapy activities had a 63,13 ± 5,94 score (63.13 out of 100). Statistically significant change was observed in the field of energy/vitality. Pre-study sf-36 in the energy/vitality of the quality of life questionnaire, on average the 11,02 points were collected in the area (37.50 out of 100), and on average 43,75 ± 10,26 points (43.75 out of 100) after the activities. Another area that showed a statistically significant change is the emotional state. Pre-study sf-36 in the emotional state of the assessment of quality of life questionnaire on average, 31,00 ± 9,98 score (31.00 out of 100), and after the activities, an average 38,00 ± 6,05 scores (38.00 out of 100). 3. Comparing the results of group and individual activities before and after the classes, a statistically significant change between these groups has not been established (p > 0.05). Findings of the research: 1. An assessment of the quality of life of patients with depression before group occupational therapy has shown that the quality of life of those suffering from depression has deteriorated in all eight areas of quality of life under the sf-36 questionnaire. An assessment of the quality of life of the subjects after the group occupational therapy has shown that occupational therapy has a good impact on quality of life of those suffering from depression. There has been an improvement in performance restriction on emotional disorders, and the least change in pain assessment. Statistically significant change was observed in physical activity. 2. An assessment of the quality of life of patients with depression before individual occupational therapy has shown that the quality of life of those suffering from depression has deteriorated in all eight areas of quality of life under the sf-36 questionnaire. An assessment of the quality of life of the subjects after the individual occupational therapy has shown that occupational therapy has a good impact on quality of life of those suffering from depression. There has been an improvement in physical activity, and the least change in pain assessment. Statistically significant change was observed in physical activity. 3. After a group of occupational therapy sessions most improved (statistically significantly altered) operating restrictions on the areas of emotional disorders. There was also a statistically significant change in physical activity, overall health assessment, vitality/viability, and emotional state. After the activities of individual occupational therapy, only physical activity was statistically significantly altered. And after the individual, and after group occupational therapy, the least changed area of pain assessment. en_US
dc.description.abstract Tyrimo aktualumas – klinikinė depresija yra viena iš pagrindinių savižudybės priežasčių. 2016 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 28,7 savižudybės. Savižudybių skaičius yra tiesiogiai susijęs su sergančiųjų depresija gyvenimo kokybe (Juknonytė D., 2018). Depresija dažniausiai pablogina gyvenimo kokybę, taip pat apsunkina socialinį funkcionavimą ir prisitaikymą, gebėjimą dirbti, rūpintis namais ir poilsio galimybes. Šis susirgimas tiesiogiai susijęs su pasitenkinimo gyvenimu, gebėjimo patirti pozityvius gyvenimo kokybės aspektus sumažėjimu. (Tamušauskaitė J ir kt., 2015) Tyrimo tikslas - ištirti individualių ir grupinių ergoterapijos užsiėmimų įtaką asmenų, sergančių depresija, gyvenimo kokybei. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš ir po grupinių ergoterapijos užsiėmimų. 2. Įvertinti sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš ir po individualių ergoterapijos užsiėmimų. 3. Palyginti grupinių ir individualių ergoterapijos užsiėmimų įtaką sergančiųjų depresija gyvenimo kokybei. Tyrimo metodai: 1. SF-36 klausimynas. Juo tiriama asmenų gyvenimo kokybė. 2. Autoriaus sudaryta anketa. Skirta sužinoti demografinius duomenis, kuriais remiantis, bus atkliekamas tyrimas. Šiame darbe aprašoma depresija, jos klinika bei atsiradimo priežastys, paplitimas Lietuvoje bei pasaulyje. Taip pat daug dėmesio skiriama ergoterapijos ir psichikos sveikatos sąsajoms atskleisti, paaiškinti ergterapijos taikymo metodus, tikslus bei modelių parinkimą. Visa tai literatūros apžvalgos pabaigoje susiejama su asmenų, sergančių depresija, gyvenimo kokybe. Tyrimo rezultatai: 1. Vertinant tiriamųjų rezultatus prieš ir po individualių ergoterapijos užsiėmimų, statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno fizinio aktyvumo srityje. Prieš užsiėmimus tiriamieji vidutiniškai surinko 51,25±10,94, balo (51,25 iš 100), o po ergoterapijos užsiėmimų vidutiniškai 57,50±11,02 balo (57,50 iš 100). Kitose sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno srityse prieš ir po individualių ergoterapijos užsiėmimų statistiškai reikšmingas pokytis nenustatytas (p>0,05). 2. Vertinant tiriamųjų rezultatus prieš ir po grupinių ergoterapijos užsiėmimų, statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno fizinio aktyvumo srityje – prieš užsiėmimus tiriamieji vidutiniškai surinko 54,38±9,04 balo (54,38 iš 100), o po užsiėmimų – vidutiniškai 60,00±5,98 balo (60,00 iš 100). Taip pat statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas bendro sveikatos vertinimo srityje. Prieš užsiėmimus tiriamieji sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno bendro sveikatos vertinimo srityje surinko vidutiniškai 54,38±10,16 balo (54,38 iš 100), o po ergoterapijos užsiėmimų – 63,13±5,94 balo (63,13 iš 100). Statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas ir energingumo/gyvybingumo srityje. Prieš užsiėmimus tiriamieji sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno energingumo/gyvybingumo srityje vidutiniškai surinko 37,50±11,02 balo (37,50 iš 100), o po užsiėmimų – vidutiniškai 43,75±10,26 balo (43,75 iš 100). Dar viena sritis, kurioje buvo nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis – emocinė būklė. Prieš užsiėmimus tiriamieji sf-36 gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno emocinės būklės srityje vidutiniškai surinko 31,00±9,98 balą (31,00 iš 100), o po užsiėmimų – vidutiniškai 38,00±6,05 balus (38,00 iš 100). 3. Lyginant grupinių ir individualių užsiėmimų rezultatus prieš ir po užsiėmimų, statistiškai reikšmingas pokytis tarp šių grupių – nenustatytas (P>0,05). Tyrimo išvados: 1. Įvertinus sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš individualią ergoterapiją nustatyta, kad sergančiųjų depresija gyvenimo kokybė pablogėjusi visose aštuoniose gyvenimo kokybės srityse pagal sf-36 klausimyną. Įvertinus tiriamųjų gyvenimo kokybę po individualios ergoterapijos nustatyta, kad ergoterpijos užsiėmimai turi teigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Labiausiai pagerėjo fizinio aktyvumo vertinimas (statistiškai reikšmingas pokytis), o mažiausiai pakito skausmo vertinimas. 2. Įvertinus sergančiųjų depresija gyvenimo kokybę prieš grupinę ergoterapiją nustatyta, kad sergančiųjų depresija gyvenimo kokybė pablogėjusi visose aštuoniose gyvenimo kokybės srityse pagal sf-36 klausimyną. Įvertinus tiriamųjų gyvenimo kokybę po grupinės ergoterapijos nustatyta, kad ergoterpijos užsiėmimai turi teigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Labiausiai pagerėjo veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų vertinimas, o mažiausiai pakito skausmo vertinimas. Statistiškai reikšmingas pokytis nustatytas fizinio aktyvumo srityje. 3. Palyginus sergančiųjų depresija gyvenimo kokybės pokyčius taikant individualią ergoterapiją ir taikant grupinę ergoterapiją, matoma, kad po individualios ergoterapijos labiausiai pagerėjo (statistiškai reikšmingai pakito) fizinio aktyvumo sritis, o po grupinės ergoterapijos labiausiai pagerėjo veiklos apribojimų dėl emocinių sutrikimų sritis. Ir po individualios, ir po grupinės ergoterapijos mažiausiai pakito skausmo vertinimo sritis. en_US
dc.language.iso other en_US
dc.subject Depresija, gyvenimo kokybė, ergoterapija. en_US
dc.title Grupinių ir individualių ergoterapijos užsiėmimų įtaka asmenų, sergančių depresija, gyvenimo kokybei en_US
dc.title.alternative Individual and Group Occupational Therapy Influence on Life Quality of People with Depression en_US
dc.type Other en_US


Šiame įraše esantys failai

Šis elementas randamas kataloge(-uose)

Rodyti paprastą įrašą

Ieškoti DSpace


Naršyti

Mano paskyra