- Dspace pagrindinis
- →
- Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
- →
- akušerija
- →
- Peržiūrėti elementą
JavaScript is disabled for your browser. Some features of this site may not work without it.
| dc.contributor.author | Grigaitė, Viktorija | |
| dc.date.accessioned | 2025-02-14T08:37:53Z | |
| dc.date.available | 2025-02-14T08:37:53Z | |
| dc.date.issued | 2025-01-23 | |
| dc.identifier.uri | http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/9241 | |
| dc.description | Relevance and problem of research: it is common to associate midwifery with joy and positive emotions. However, it is essential to acknowledge that midwives also face the task of delivering devastating news to their patients. According to the World Health Organization, approximately one in four pregnancies ends in miscarriage and in 2022, a stillbirth occurred every 17 seconds globally. While loss of any kind is a universal experience, responses to it can vary. Some people manage to cope with their grief without professional assistance, but such losses can also lead to depression, post-traumatic stress disorder, or complicated grief (Zisook et al., 2014). Recently, this topic has gained more attention both internationally and in Lithuania. People are increasingly sharing their experiences on social media and in support groups, while researchers are examining parental emotional responses, quality of life after loss, and strategies to cope with grief (Willcox et al., 2023; Donegan et al., 2023). Research object: parents’ experience with pregnancy loss and their perceived need for support. Research aim: to explore parents’ experiences with pregnancy loss. Research objectives: to describe the characteristics of pregnancy loss. To explore the emotional experiences of parents following pregnancy loss. To explore the parents’ experiences related to the need for social and psychological support after pregnancy loss. Research methodology: a qualitative study was conducted using a semi-structured interview protocol. The interviewees were selected through convenience and snowball methods. The research involved six participants who differed in their demographic and social characteristics. Summarized research conclusions: Parents’ experiences with pregnancy loss are complex, multifaceted, and painful, causing significant emotional and psychological stress and long-term trauma effects. The most common emotions were grief, guilt, helplessness, sadness, and anger. Self-blame and guilt were especially prevalent. Some found strength through religion, communication, or rituals. Clear communication, sensitivity, and support from professionals, as well as information about support options and support groups were lacking. Psychological help was particularly important during the first months. | en_US |
| dc.description.abstract | Temos aktualumas ir problema: yra įprasta galvoti, kad darbas akušerijoje yra susijęs su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, tačiau reikia nepamiršti, kad akušerijoje tenka pacientėms pranešti ir gniuždančių žinių. Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenis, maždaug kas ketvirtas nėštumas baigiasi persileidimu, o 2022 m. pasaulyje kas 17 sekundžių gimė po vieną negyvą kūdikį. Nors bet kokio tipo netektis yra visuotinė patirtis, atsakas į ją yra skirtingas. Dalis žmonių sugeba susitaikyti su netekties mintimi be profesionalios pagalbos, tačiau tokia netektis gali sukelti depresiją, potrauminio streso sutrikimą ar komplikuotą sielvartą (Zisook ir kt., 2014). Ši tema pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Žmonės aktyviau dalijasi patirtimis socialiniuose tinkluose, grupėse, o tyrėjai nagrinėja tėvų emocinį atsaką, gyvenimo kokybę po netekties bei strategijas, padedančias su tuo susidoroti (Willcox ir kt., 2023; Donegan ir kt., 2023). Kaip tėvai, patyrę nėštumo netektį išgyvena šia patirtį ir kokios pagalbos jiems trūksta, kad galėtų efektyviai susidoroti su šia netektimi? Tyrimo objektas: tėvų, patyrusių nėštumo netektį, patirtys ir jų suvokiami pagalbos poreikiai. Tyrimo tikslas: atskleisti tėvų patirtis nutrūkus nėštumui. Tyrimo uždaviniai: aprašyti nėštumo nutrūkimo ypatybės. Atskleisti tėvų emocines patirtis nutrūkus nėštumui. Atskleisti tėvų patirtis susijusias su socialinės ir psichologinės paramos poreikiu nutrūkus nėštumui. Tyrimo metodika: buvo atliekamas kokybinis tyrimas naudojant pusiau struktūrizuoto interviu protokolą. Tyrimo imtis buvo sudarytas naudojant patogiosios atrankos ir sniego gniūžtės metodą. Tyrime dalyvavo 6 respondentės, kurios skyrėsi savo demografinėmis bei socialinėmis charakteristikomis. Apibendrintos tyrimo išvados: Tėvų patirtys po nėštumo nutrūkimo yra sudėtinga, daugiasluoksnė ir skausminga patirtis, sukelianti didelį emocinį ir psichologinį stresą ir ilgalaikį traumos poveikį. Dažniausios emocijos buvo sielvartas, kaltės jausmas, bejėgiškumas, liūdesys ir pyktis. Savigrauža ir savęs kaltinimas ypač dažni. Kai kurie rado stiprybės per religiją, bendravimą ar ritualus. Trūko aiškios komunikacijos, jautrumo ir paramos iš specialistų, informacijos apie pagalbos būdus ir grupes. Psichologinė pagalba buvo ypač svarbi pirmaisiais mėnesiais. | en_US |
| dc.language.iso | other | en_US |
| dc.subject | nėštumo netektis, tėvų patirtys, sielvartas | en_US |
| dc.title | Tėvų patirtys nutrūkus nėštumui | en_US |
| dc.title.alternative | Parents' Experience with Pregnancy Loss | en_US |
| dc.type | Thesis | en_US |
