dc.contributor.author |
Kondrotavičienė, Dovilė |
|
dc.date.accessioned |
2019-02-14T07:00:56Z |
|
dc.date.available |
2019-02-14T07:00:56Z |
|
dc.date.issued |
2018-07 |
|
dc.identifier.uri |
http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/866 |
|
dc.description |
Identification of the problem / relevance of the research. In the pre-school age, children’s cognitive abilities, which determine their success when they start attending school, are formed, as shown by studies carried out in different countries. The positive effect of a pre-school educational institution, pedagogical process in the group and the peculiarities of the teacher-child interaction influence the child’s language, cognitive, emotional skills and social development (Valaitis, 2012). Exploring the natural environment provides children insights that stimulate curiosity, the need for new discoveries and their understanding of biodiversity. In nature, children can touch, see, hear, sniff and taste, get acquainted with colours, flowers, sounds made by insects and animals, taste berries and watch butterflies – all of these experiences are important to children (Beery & Jørgensen, 2018). According to R. Kačkienė and A. Petrokienė (2006), since we are tired of our intense lives, the ever-accelerating pace and rushing behind the latest technologies, we usually seek rest and relaxation in untouched values of the world, such as nature. The main problem of thesis: what is the significance of the natural environment for the development of cognitive competence of pre-school children? Main object: the importance of the natural environment for developing pre-school children’s cognitive competence. Main objective: to reveal the importance of the natural environment for developing pre-school children’s cognitive competence. Objectives of the paper: 1. To theoretically substantiate the importance of the natural environment for developing preschool children’s cognitive competence. 2. To identify parental attitudes on the importance of the natural environment for developing preschool children’s cognitive competence. 3. Plan and implement an educational project at a pre-school educational institution, based on the results of the research. Research methods: analysis of scientific literature, survey (in writing) – intended to clarify the parental attitude towards the natural environment for developing pre-school children’s cognitive competence. The volume of the paper: abstract in Lithuanian and English, introduction, three parts: theory, research and project; conclusions, references and annexes. Number of pages - 61, including 3 tables, 26 pictures, literature list of 44 sources. |
en |
dc.description.abstract |
Ikimokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, lemiantys jo sėkmę pradėjus lankyti mokyklą, tai rodo įvairiose šalyse atlikti tyrimai. Teigiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigos poveikis, pedagoginis procesas grupėje bei pedagogo ir vaiko sąveikos ypatumai, turi įtakos vaiko kalbos, pažintinei, emocinei ir socialinei raidai (Valantis, 2012). Gamtinės aplinkos tyrinėjimai vaikams suteikia įžvalgas, skatinančias smalsumą, atradimus, biologinės įvairovės supratimą. Būdami gamtoje vaikai gali liesti, matyti, girdėti, uostyti ir ragauti, susipažinti su spalvomis, gėlėmis, gyvūnų ir vabzdžių skleidžiamais garsais, ragauti uogas, stebėti drugelius – visa tai vaikams svarbi ir prasminga patirtis (Beery & Jørgensen, 2018). Anot R. Kačkienės ir A. Petrokienės (2006), pavargę nuo įtempto gyvenimo, vis skubančio ir greitėjančio tempo, nesuspėdami paskui tobulėjančias technologijas, dažniausiai ieškome poilsio ir atsipalaidavimo nesugadintose pasaulio vertybėse, tokiose kaip gamta.
Baigiamojo darbo problema – kokia gamtinės aplinkos svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymui?
Objektas: gamtinės aplinkos svarba ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymui.
Tikslas: atskleisti gamtinės aplinkos svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymui.
Uždaviniai:
1. Teoriškai pagrįsti gamtinės aplinkos svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymui.
2. Nustatyti tėvų požiūrį apie gamtinės aplinkos svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymui.
3. Gautų tyrimo rezultatų pagrindu suplanuoti ir realizuoti edukacinį projektą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Metodai: mokslinės literatūros analizė; apklausa (raštu) – skirta išsiaiškinti tėvų požiūrį į gamtinės aplinkos svarbą ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymui.
Darbo struktūra: anotacija lietuvių ir anglų kalba, įvadas, sąvokos, 3 dalys (teorinė, tiriamoji ir projektinė), išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Visa darbo apimtis – 61 puslapis, 3 lentelės, 26 paveikslai, apžvelgti 44 literatūros šaltiniai. |
en_US |
dc.language.iso |
other |
en_US |
dc.subject |
Aplinka, gamtinė aplinka, gamta, pažinimo kompetencija, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, ikimokyklinio amžiaus vaikas, pedagogai, tėvai, bendradarbiavimas. |
en_US |
dc.title |
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos vidinio kokybės vertinimo dimensijų, kriterijų sistemos sukūrimas ir pagrindimas. |
en_US |
dc.title.alternative |
Creation and determination of internal quality evaluation system (model) of pre-school education institution activity. |
en_US |
dc.type |
Other |
en_US |