dc.contributor.author |
Skvernevičiūtė, Silvija |
|
dc.contributor.author |
Viršilaitė, Agnė |
|
dc.date.accessioned |
2024-05-03T08:38:11Z |
|
dc.date.available |
2024-05-03T08:38:11Z |
|
dc.date.issued |
2024-01-29 |
|
dc.identifier.uri |
http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/8096 |
|
dc.description |
Relevance of the topic: Sexual life is an important part of human physical and emotional
well-being. The postpartum period is a sensitive phase for most women, that is why it can
negatively impact a couple’s sex life and lead to various problems in their relationship. Decreased
sexual satisfaction for the couple can be one of the main reasons (Hajimirzaie ir kt., 2021). Women,
who sustained perineal trauma after childbirth, often experience a lack of information of when to
resume sexual activity. Goh, R., Goh, D. and Ellepola (2018) in Australia found that more than 85
percent of women who give birth naturally experience perineal tear, and 0,6-11 percent of all births
result in grade III or IV perineal tears. In a study by Bekele et al (2022), in Etiophia the episiotomy
rate reached 43,4 percent. The degree of perineal tear during childbirth has a significant impact in
quality of sex life. Women, who experience sexual dysfunction, often do not know how to deal with
it. They start searching for answers on the internet, engage in online discussion forums or scroll
through social media (Rathfisch ir kt., 2010). Health care specialists should be more engaged in
providing all necessary help and information for women during postpartum period as well as
creating a safe space for them to encourage open conversations regarding their intimate relationship.
Some women are shy and they tend to discuss sex related question only with their partner (Geuens,
Polona Mivšek, Gianotten, 2023).
Research problem: How perineal trauma influence women's postpartum sexual function?
The object of the research: Sexual function of postpartum women, who sustained perineal trauma
after childbirth. The aim of the research: To assess sexual function of postpartum women, who
sustained perineal trauma after childbirth. Objectives of the research: 1. To describe perineal
trauma during childbirth and changes in sexual function after childbirth in different countries. 2. To
assess the postpartum sexual function of women who have experienced spontaneous rupture of the
perineum during labor. 3. To assess the postpartum sexual function of women who have undergone
episiotomy during labor. 4. To compare the sexual function of postpartum women after perineal tear
and episiotomy.
Research methodology and subjects: The research method chosen is a quantitative
survey. An anonymous online survey was carried out. The period covered was from 16/10/2023 to
27/11/2023. Subjects: Women aged 18 years and over who have given birth. First and multiple births are eligible. Women who have suffered perineal trauma, postpartum and resumed sexual
intercourse. Having given birth at least 3 years ago. The women were divided into two control
groups according to the type of perineal trauma they had suffered: episiotomy or rupture. We used
the questionnaire "Female Sexual Function Index – a methodology for assessing female sexual
function" (Jonušienė, Adomaitienė, Aniulienė and Žilaitienė, 2015) from questions 23 to 30 and 24
questions to assess the frequency of perineal tears and episiotomies, the healing time of perineal
tears and the time of resumption of sexual intercourse, and the difficulties encountered by the
women.
The main results and conclusions of the research: Postpartum sexual function of women
who have given birth is impaired after perineal trauma compared to foreign countries. However, no
significant differences were observed between women who underwent episiotomy or spontaneous
perineal tear. According to the results of the study, the time for resumption of sexual intercourse in
Lithuania is predominantly between 2 and 3 months, similarly to foreign countries. It was observed
that after perineal tear and episiotomy, women experienced decreased arousal, less frequent sexual
intercourse, discomfort, perineal pain, and vaginal dryness. In both cases, the women are at risk of
sexual dysfunction. The spontaneous perineal tear resulted in the highest satisfaction score and the
lowest libido score on the Sexual Function Index. Their sexual function was negatively affected by
perineal pain during intercourse, discomfort, and vaginal tightness. Three-quarters of the
respondents experienced pain after episiotomy, which negatively affected arousal. Sexual desire and
satisfaction scored highest. In more than half of the responses, perineal pain, tenderness, and
psychological aspects were identified as factors interfering with sexual function |
en_US |
dc.description.abstract |
Temos aktualumas: Seksualinis gyvenimas yra neatsiejamas nuo žmogaus fizinės ir
emocinės gerovės. Daugeliui moterų pogimdyminis laikotarpis yra jautrus gyvenimo etapas, todėl
jis gali neigiamai paveikti poros seksualinį gyvenimą ir apsunkinti jų tarpusavio santykius.
Sumažėjęs seksualinis pasitenkinimas yra viena iš pagrindinių priežasčių (Hajimirzaie ir kt., 2021).
Pagimdžiusioms moterims, patyrusioms tarpvietės traumas, trūksta informacijos apie seksualinės
funkcijos atnaujinimo laikotarpį. Goh, R., Goh, D ir Ellepola (2018) atlikto tyrimo Australijoje
rezultatai atskleidė, kad tarpvietės plyšimą patiria daugiau nei 85 proc. moterų, kurios gimdo
natūraliais gimdymo takais, o net 0,6–11 proc. visų gimdymų baigiasi III ar IV laipsnio tarpvietės
plyšimais. Bekele ir kt. (2022) atliktame tyrime Etiopijoje epiziotomijos atlikimo dažnis siekė 43,4
proc. moterų. Tarpvietės trauma neigiamai įtakoja seksualinio gyvenimo kokybę. Susidūrus su
seksualinės funkcijos sutrikimais, moterys neretai nežino, kaip jas išspręsti. Pradeda ieškoti
atsakymų internetiniuose tinklaraščiuose, forumuose bei socialiniuose tinkluose (Rathfisch ir kt.,
2010). Sveikatos priežiūros specialistai turėtų labiau įsitraukti teikiant pagalbą bei informaciją
pagimdžiusioms moterims, užtikrinti saugią aplinką, kuri paskatintų jas atvirai kalbėtis apie savo
lytinį gyvenimą. Kai kurios moterys yra kuklios ir klausimus susijusius su intymiu gyvenimu
aptaria tik su savo partneriu (Geuens, Polona Mivšek, Gianotten, 2023).
Tyrimo problema: Kokia yra pagimdžiusių moterų seksualinė funkcija, patyrus tarpvietės
traumas, po gimdymo? Tyrimo objektas: Pagimdžiusių moterų, patyrusių tarpvietės traumas,
seksualinė funkcija po gimdymo. Tyrimo tikslas: Įvertinti pagimdžiusių moterų, patyrusių
tarpvietės traumas, seksualinę funkciją po gimdymo. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti pagimdžiusių
moterų patiriamas tarpvietės traumas gimdymo metu ir seksualinės funkcijos pokyčius po gimdymo
įvairiose šalyse. 2. Įvertinti pagimdžiusių moterų, patyrusių tarpvietės savaiminius plyšimus
gimdymo metu, seksualinę funkciją po gimdymo. 3. Įvertinti pagimdžiusių moterų, patyrusių
epiziotomiją gimdymo metu, seksualinę funkciją po gimdymo. 4. Palyginti pagimdžiusių moterų
seksualinę funkciją po gimdymo, patyrus tarpvietės plyšimą ir epiziotomiją.
Tyrimo metodika ir tiriamieji: Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – apklausa. Buvo
vykdoma anoniminė apklausa internetu. Tiriamasis laikotarpis nuo 2023 m. 10 mėn. 16 d. iki 2023 m. 11 mėn. 27 d. Tiriamieji: Gimdžiusios moterys nuo 18 metų. Gali dalyvauti gimdžiusios pirmą
kartą ir daugiau kartų. Moterys, patyrusios tarpvietės traumas, po gimdymo ir atnaujinusios lytinius
santykius. Gimdžiusios ne vėliau kaip prieš 3 metus. Moterys buvo suskirstytos į dvi kontrolines
grupes, pagal tai kokią tarpvietės traumą patyrė: epiziotomiją ar plyšimą. Anketoje panaudojome
klausimyną ,,Moterų lytinės funkcijos indeksas – metodika moterų lytinei funkcijai vertinti“
(Jonušienė, Adomaitienė, Aniulienė ir Žilaitienė, 2015) nuo 23 iki 30 klausimo bei 24 klausimai,
skirti įvertinti tarpvietės plyšimų ir epiziotomijų dažnumą, tarpvietės gijimo ir lytinių santykių
atnaujinimo laiką ir su kokiais sunkumais susidūrė.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados: Pagimdžiusių moterų seksualinė funkcija po
gimdymo, patyrus tarpvietės traumas yra apsunkinta lyginant su užsienio šalimis. Tačiau reikšmingų
skirtumų tarp moterų, kurioms atlikta epiziotomija ar įvyko savaiminis tarpvietės plyšimas
nepastebėta nepastebėta. Pagal gautus tyrimo rezultatus Lietuvoje lytinių santykių atnaujinimo
laikas vyrauja tarp 2-3 mėnesių, panašiai kaip ir užsienio šalyse. Pastebėta, kad patyrus tarpvietės
plyšimą ir epiziotomiją moterims sumažėjo susijaudinimas, lytiniai santykiai tapo retesni, vargino
diskomfortas, tarpvietės skausmas ir makšties sausumas. Abiem atvejais moterys patenka į
seksualinės disfunkcijos rizikos grupę. Savaiminis tarpvietės plyšimas sąlygojo, kad moters
seksualinės funkcijos indeksu geriausiai įvertintas pasitenkinimas, o lytinis potraukis – blogiausiai.
Jų seksualinę funkciją neigiamai įtakojo tarpvietės skausmas lytinių santykių metu, diskomfortas ir
makšties tempimo jausmas. Patyrus epiziotomiją, trys ketvirtadaliai respondenčių jautė skausmą,
kas neigiamai įtakojo susijaudinimą. Lytinis potraukis ir pasitenkinimas įvertintas geriausiai.
Daugiau nei pusėje atsakymų tarpvietės skausmas, jautrumas bei psichologiniai aspektai buvo
įvardinti kaip veiksniai, trikdantys seksualinę funkciją |
en_US |
dc.language.iso |
other |
en_US |
dc.subject |
dispareunija, epiziotomija, gimdymas, seksualinė funkcija, tarpvietės traumos |
en_US |
dc.title |
Moterų, patyrusių tarpvietės traumas, seksualinė funkcija po gimdymo |
en_US |
dc.title.alternative |
Postpartum Sexual Function among Women with Perineal Trauma |
en_US |
dc.type |
Thesis |
en_US |