Gimdymo planas: akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtys

Strašauskaitė, Kristina; Sungailaitė, Greta

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
akušerija
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Strašauskaitė, Kristina
dc.contributor.author	Sungailaitė, Greta
dc.date.accessioned	2024-05-03T08:36:18Z
dc.date.available	2024-05-03T08:36:18Z
dc.date.issued	2024-01-29
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/8095
dc.description	Relevance of the research: The care provided to women in labour has changed dramatically over the years. Childbirth, which used to be attended by midwives in the close and intimate surroundings of the home, became a medical process in the second half of the 20th century. Rapidly advancing medicine has led to the emergence of a model of health care that sees pregnancy as a disease and childbirth as an acute condition that is managed through a range of medical interventions (Medeiros et al., 2019). Birth plans were first introduced in the 1980s to facilitate collaboration between women and health professionals, as well as to encourage mothers to make informed decisions. Birth plans allow women to express their expectations and needs regarding the birthing process (Mirghafourvand et al., 2019). However, it is observed that a birth plan is not only beneficial for the women giving birth, but also for the doctors and midwives involved in the birth, as it enables them to provide the patient with a positive birth experience by fulfilling her wishes (Waller - Wise, 2016). The idea of a birth plan is becoming increasingly popular in Western countries, advocating for women's autonomy during childbirth (Medeiros et al., 2019). In Lithuania, we did not find any studies on the development and implementation of a birth plan. Research problem: What are the experiences of midwives and women who have given birth in creating and implementing a birth plan? Research object: Experiences of midwives and women who have given birth in creating and implementing a birth plan. Aim of the research: To reveal the experience of midwives and women who have given birth in creating and implementing a birth plan. Objectives of the research: Describe the experience of midwives and women who have given birth in creating and implementing a birth plan in different countries. To reveal the experience of midwives in creating and implementing a birth plan. To reveal the experience of women who have given birth in creating and implementing a birth plan. Research methodology: A qualitative research methodology was applied in semi – structured interviews. The study group was made of 10 informants – 5 midwives and 5 women who have given birth. Results of research, conclusions: The midwives in the study were not involved in the planning of the birth, but encouraged pregnant women to reflect on their expectations. The birth plan enabled midwives to involve the mother in decision-making, helped them to get to know and connect with her more quickly, and to provide personalised care and a sense of security for the mother. However, midwives sometimes felt tension and anxiety during the implementation of the birth plan, and observed the frustration of mothers. The birth plan encouraged women to take a greater interest in the birth, allowed them to express their wishes and feel understood. The desire to make a birth plan stemmed from the women's previous bad experiences and their desire to prepare themselves properly for the birth. The birth plan made the mothers feel empowered by avoiding interference in the birth process and unnecessary medical interventions, but it was also sometimes met with criticism and sceptical comments. Women felt frustrated and lost control when the plan failed.	en_US
dc.description.abstract	Temos aktualumas: gimdymo procese moterims teikiama priežiūra bėgant metams iš esmės pasikeitė. Gimdymas, kurį artimoje ir intymioje namų aplinkoje prižiūrėdavo pribuvėjos, XX amžiaus antroje pusėje, tapo medicininiu procesu. Sparčiai tobulėjanti medicina paskatino tokio sveikatos priežiūros modelio atsiradimą, kuris nėštumą suvokia kaip ligą, o gimdymą kaip ūmią būklę, kuriai suvaldyti imamasi įvairių medicininių intervencijų (Medeiros ir kt., 2019). Gimdymo planai pirmą kartą buvo pristatyti devintajame dešimtmetyje, siekiant palengvinti moterų ir sveikatos specialistų bendradarbiavimą, taip pat norint paskatinti gimdyves priimti pagrįstus sprendimus. Gimdymo planai leidžia moterims išreikšti savo lūkesčius, poreikius, susijusius su gimdymo procesu (Mirghafourvand ir kt., 2019). Tačiau pastebima, kad gimdymo planas yra naudingas ne tik gimdyvėms, bet ir gimdyme dalyvaujantiems gydytojams bei akušerėms, nes tai suteikia galimybę suteikti pacientei teigiamą gimdymo patirtį, įgyvendinant jos norus (Waller - Wise, 2016). Gimdymo plano idėja Vakarų šalyse vis labiau populiarėja, gindama moters savarankiškumą gimdymo metu (Medeiros ir kt., 2019). Lietuvoje atliktų tyrimų apie gimdymo plano sudarymą ir realizavimą neradome. Tyrimo problema: Kokios yra akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtys, sudarant ir realizuojant gimdymo planą? Tyrimo objektas: Akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtys sudarant ir realizuojant gimdymo planą. Tyrimo tikslas: Atskleisti akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtis sudarant ir realizuojant gimdymo planą. Tyrimo uždaviniai: Aprašyti akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtis sudarant ir realizuojant gimdymo planą skirtingose šalyse. Atskleisti akušerių patirtis sudarant ir realizuojant gimdymo planą. Atskleisti pagimdžiusių moterų patirtis sudarant ir realizuojant gimdymo planą. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Taikytas kokybinis tyrimo metodas, naudojant pusiau struktūruotą interviu pagal iš anksto paruoštą interviu protokolą. Tyrime dalyvavo 10 informančių – 5 akušerės ir 5 pagimdžiusios moterys. Tyrimo rezultatai, išvados: Tyrime dalyvavusios akušerės gimdymo planų sudaryme nedalyvavo, bet skatino nėščiąsias apmąstyti savo lūkesčius. Gimdymo planas akušerėms suteikė galimybę įtraukti gimdyvę į sprendimų priėmimą, padėjo greičiau pažinti ir užmegzti su ja ryšį; sudarė galimybę teikti gimdyvei personalizuotą priežiūrą, užtikrinti saugumo jausmą. Tačiau realizuojant gimdymo planą, akušerės kartais jautė įtampą ir nerimą bei pastebėjo gimdyvių nusivylimą. Moteris gimdymo plano sudarymas paskatino labiau domėtis gimdymu, leido išsakyti savo norus ir jaustis suprastoms. Noras sudaryti gimdymo planą kilo iš moterų buvusios blogos patirties, noro tinkamai pasiruošti gimdymui. Realizuodamos gimdymo planą, gimdyvės jautėsi įgalintos, nes išvengė kišimosi į gimdymo procesą ir nereikalingų medicininių intervencijų, tačiau kartais sulaukė ir kritikos bei skeptiškų pastabų. Moterys jautėsi nusivylusios, praradusios kontrolę, kai plano nepavykdavo įgyvendinti.	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	gimdymo planas, akušerės, pagimdžiusios moterys	en_US
dc.title	Gimdymo planas: akušerių ir pagimdžiusių moterų patirtys	en_US
dc.title.alternative	The Birth Plan: Experiences of Midwives and Women who have Given Birth	en_US
dc.type	Thesis	en_US