Akušerinio smurto pasireiškimas gimdymo metu: moterų požiūris

Šimkūnaitė, Nida

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
akušerija
→
Peržiūrėti elementą

Akušerinio smurto pasireiškimas gimdymo metu: moterų požiūris

Šimkūnaitė, Nida

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/7109

Data: 2023-02

Santrauka:

Temos aktualumas: Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinio dėmesio susilaukė situacijos gimdymo metu, pažeidžiančios moterų orumą ir savarankiškumą (Darilek, 2017). Vis dažniau pripažįstama, kad nepagarba moterims ir prievarta prieš jas gimdymo metu yra moters teisių pažeidimas (Burrowes ir kt., 2017). Faheem (2021), teigia, kad akušerinis smurtas yra plačiai paplitęs. Smurto aplinka sveikatos priežiūros įstaigose skatina moterų baimę dėl sveikatos priežiūros paslaugų, prisideda prie blogesnių sveikatos rezultatų ir atgraso moteris nuo tolimesnio naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis. Šveicarijoje (2016) atliktame tyrime nustatyta, kad psichologiniai gimdymo aspektai ir gimdymo patirties kokybė yra svarbūs po gimdymo, įskaitant pogimdyminę depresiją, nerimą ir potrauminio streso sutrikimą (Bielinski-Blattmann ir kt., 2016). Per pastarąjį dešimtmetį visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių požiūriu pagarbios priežiūros gimdymo metu klausimui skiriama vis daugiau dėmesio (Dey ir kt., 2017). Kiekviena moteris turi teisę, kad gimdymo metu su ja būtų elgiamasi oriai ir pagarbiai. Pagarbi ir užjaučianti priežiūra yra pagrindinė moters teisė (Malatji, 2020). Tyrimo problema: Kaip pasireiškia akušerinis smurtas gimdymo metu moterų požiūriu? Tyrimo objektas: Akušerinio smurto pasireiškimas gimdymo metu, moterų požiūriu. Tyrimo uždaviniai: Aprašyti akušerinio smurto sampratą, pasireiškimo veiksnius ir būdus. Nustatyti akušerinio smurto pasireiškimą, pirmą kartą gimdžiusių moterų požiūriu. Nustatyti akušerinio smurto pasireiškimą pakartotinai gimdžiusių moterų požiūriu. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Taikytas kiekybinis tyrimo metodas atliekant anoniminę apklausą internete. Tyrime dalyvavo 116 respondenčių, kurios gimdė Lietuvoje, 5 metų laikotarpiu ir patyrė akušerinį smurtą. Tyrimo duomenims analizuoti buvo naudotasi Microsoft Excel programa. Tyrimo rezultatai, išvados: Akušerinis smurtas dažniausiai pasireiškia netinkamu bendravimu, bloga komunikacija, prievarta, perteklinėmis procedūromis ir intervencijomis. Didžioji dalis pirmą kartą ir pakartotinai gimdžiusių respondenčių nurodė, kad gimdymo palatoje, išstūmimo laikotarpiu jos nebuvo paliktos vienos.

Description:

Relevance of the research: In recent decades, situations during childbirth that violate women's dignity and autonomy have received global attention (Darilek, 2017). There is growing recognition that disrespect and violence against women during childbirth is a violation of women's rights (Burrowes et al., 2017). Faheem (2021), argues that obstetric violence is widespread. Violent environments in health facilities promote women's fear of health services, contribute to poorer health outcomes, and discourage women from continuing to use health services. A study in Switzerland (2016) found that psychological aspects of childbirth and the quality of the birth experience are important in postnatal outcomes, including postnatal depression, anxiety and post-traumatic stress disorder (Bielinski-Blattmann et al., 2016). From a public health and human rights perspective, the issue of respectful care during childbirth has received increasing attention over the last decade (Dey et al., 2017). Every woman has the right to be treated with dignity and respect during childbirth. Respectful and compassionate care is a woman's fundamental right (Malatji, 2020). Problem of research: How does obstetric violence during childbirth manifest itself from the perspective of women? Aim of research: Obstetric violence in childbirth from women's perspective. Objectives of research: Describe the concept of obstetric violence, its factors and modes of manifestation. Identify prevalence of obstetric violence from the point of view of women who have given birth for the first time. Identify the prevalence of obstetric violence from the point of view of women who have given birth repeatedly. Research methodology: A quantitative research method was used, involving an anonymous online survey. The study involved 116 respondents who gave birth in Lithuania over a 5-year period and experienced obstetric violence. Microsoft Excel was used to analyse the survey data. Results of the research and conclusions: Obstetric violence is most often manifested by miscommunication, poor communication, coercion, excessive procedures and interventions. The majority of first-time and repeat respondents reported that they were not left alone in the delivery ward during the push-out period.

Rodyti visą įrašą