Žmonių sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvensenos veiksnių pokyčiai

Klimavičius, Jonas

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
dietetika
→
Peržiūrėti elementą

Žmonių sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvensenos veiksnių pokyčiai

Klimavičius, Jonas

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/6732

Data: 2022-06-16

Santrauka:

Temos aktualumas: Širdies ir kraujagyslių ligos daugelį metų yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Internetinėje erdvėje nėra daug tokio tipo, kokybinių tyrimų, kurie įvertintu sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis gyvensenos pokyčius. Tyrimo problema: Kaip gyvensenos veiksnių pokyčiai veikia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones? Tyrimo objektas: Žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvensenos veiksnių pokyčiai. Tyrimo tikslas: Įvertinti žmonių sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvensenos veiksnių pokyčius. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti veiksnius didinančius riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. 2. Nustatyti asmenų sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis maitinimosi įpročius prieš ligos diagnozę ir po. 3. Atkleisti žmonių sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis gyvensenos pokyčius. Tyrimo strategija ir metodai. interviu metu širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės buvo apklausiami apie jų gyvenimo būdo patirtis: miegą, patiriamą stresą, maitinimosi įpročius, fizinį aktyvumą, žalingus įpročius, miego kokybę prieš ligos diagnozę ir po ligos diagnozavimo. Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai. Interviu dalyvavusių respondentų amžiaus vidurkis 62 metai. Jauniausio respondento amžius 31 metai vyriausio 77 metai. Dažniausiai nurodyta širdies ir kraujagyslių liga ‒ arterinė hipertenzija. Lyginant respondentų KMI duomenis prieš susergant ŠKL ir sergant šiomis ligomis, 8 respondentų KMI po ligos diagnozės padidėjo, dviejų – nepakito, o trijų – sumažėjo. Inetrviu metu paaiškėjo, kad respondentai keitė savo maitinimosi įpročius sumažindami druskos kiekį maiste, raudoną mėsą keitė liesa mėsa arba žuvimi bei kepto maisto vartojimą keitė virtas arba ant garų troškintas maistas. Daugelis tiriamųjų iki susergant širdies ir kraujagyslių liga gausiai vartodavo baltų miltų produktus, o po ligos diagnozės jų sumažino bei gausiau pradėjo valgyti pilno grūdo kepinius, respondentai gausiau valgydavo daržoves ir vaisius, taip pat pradėjo daugiau gerti vandens. Didžioji dalis respondentų minėjo, kad jų fizinis aktyvumas lyginant su laikotarpiu prieš ligos diagnozę padidėjo, respondentai turintys žalingų įpročių jų vartojimą sumažino arba atsisakė visai, o iki diagnozęs stresą patyrę žmonės jo patiria mažiau.

Description:

The relevance of the topic: Cardiovascular disease has been the leading cause of death worldwide for many years. There are not many qualitative studies of this type in the online space that assess lifestyle changes in patients with cardiovascular disease. Research issue: How do changes in life factors affect people with cardiovascular disease? Object of research: Changes in lifestyle factors in people with cardiovascular disorders. Aim of the study: To evaluate changes in lifestyle factors in people with cardiovascular disease. Research tasks: 1. Describe the factors that increase the risk of cardiovascular disease. 2. To determine the eating habits of persons suffering from cardiovascular diseases before and after the diagnosis of the disease. 3. Revealed lifestyle changes in people with cardiovascular disease. Research strategy and methods. During the interview, people with cardiovascular diseases were interviewed about their lifestyle experiences before and after diagnosis: sleep, stress, eating habits, physical activity and harmful habits. The main results of the empirical research. The average age of the respondents was 62 years. The youngest respondent is 31 years old and the oldest is 77 years old. The most commonly reported cardiovascular disease is arterial hypertension. Comparing the BMI data of the respondents before and after diagnosis of cardiovascular disease, the BMI of 8 respondents increased after the diagnosis, two did not change, and decreased - of three. Interviews revealed that respondents changed their eating habits by reducing the amount of salt in their diet, replaced red meat with lean meat or fish, and changed the consumption of fried foods to cooked or steamed foods. Many subjects consumed white flour products in abundance before the onset of cardiovascular disease, and after diagnosis of the disease reduced them and began to eat more whole grain pastries, respondents ate more vegetables and fruits, and began to drink more water. The majority of respondents mentioned that their physical activity increased compared to the period before the diagnosis of the disease, respondents with harmful habits reduced or stopped using it, and people who experienced stress before diagnosis were less likely to experience it.

Rodyti visą įrašą