Kauno miesto gydymo įstaigų pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims

Rybakovaitė, Dovilė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ergoterapija
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Rybakovaitė, Dovilė
dc.date.accessioned	2022-08-31T10:18:36Z
dc.date.available	2022-08-31T10:18:36Z
dc.date.issued	2022-07-04
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/6219
dc.description	According to the statistical data provided by the Ministry of Social Security and Labor of the Republic of Lithuania, at the end of 2021, there were about 221 thousand persons with disabilities living in Lithuania, of which about 67 thousand have a mobility disability. Ruolytė-Verschoore, Ruškus (2012) emphasize that the most important thing for people with mobility impairments is to adapt the public environment to their needs. According to Čepienė and Petkevičiūtė (2019), the accessibility of the environment for the disabled is increased by the solutions of universal design, it is an environment where everyone is comfortable and happy to be. Following the principle of universal design, the environment is created by first considering all the exceptional needs of people and realizing that if it is convenient for a person with special needs, it will be convenient for the rest of society as well. Occupational therapists, according to Bolt, Ikiing, Baaije, Saenger (2019), can assess and adapt the physical environment to individuals experiencing physical health disorders. There are two state personal health care institutions providing outpatient and inpatient services in Kaunas city. Staševičienė and Fatkulina (2021) note that the optimal design of health care institutions can help reduce work errors, strengthen patients' recovery processes, shorten hospital stays and provide patients with psychosocial support.	en_US
dc.description.abstract	Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais statistiniais duomenimis, 2021 metų pabaigoje Lietuvoje gyveno apie 221 tūkstantis asmenų, turinčių negalia, iš jų apie 67 tūkstančiai turi judėjimo negalią. Ruolytė-Verschoore, Ruškus (2012) pabrėžia, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, aktualiausia yra tai, kad viešoji aplinka būtų pritaikyta jų poreikiams. Pasak Čepienės ir Petkevičiūtės (2019) aplinkos prieinamumą neįgaliesiems didina universalaus dizaino sprendimai, tai aplinka, kurioje patogu ir malonu būti kiekvienam. Vadovaujantis universalaus dizaino principu aplinka kuriama pirmiausiai apgalvojant visus išskirtinius žmonių poreikius ir suprantant, kad jei tai bus patogu žmogui su specialiomis reikmėmis, bus patogu ir likusiai visuomenės daliai. Ergoterapeutai, pasak Bolt, Ikiing, Baaije, Saenger (2019) gali įvertinti ir pritaikyti fizinę aplinką asmenims, kurie susiduria su fiziniais sveikatos sutrikimais. Kauno mieste veikia 2 valstybinės ambulatorines ir stacionarines paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.. Staševičienė ir Fatkulina (2021) pažymi, kad optimalus sveikatos priežiūros įstaigų projektavimas gali padėti mažinti darbo klaidas, stiprinti pacientų sveikimo procesus, trumpinti buvimo ligoninėje laiką bei suteikti pacientams psichosocialinę paramą.	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	Judėjimo negalia, universalus dizainas, negalia, gydymo įstaigos.	en_US
dc.title	Kauno miesto gydymo įstaigų pritaikymas judėjimo negalią turintiems asmenims	en_US
dc.title.alternative	Adaption of Kaunas City Medical Institutions for Persons with Movement Disabilities	en_US
dc.type	Other	en_US