Paauglių savivertės ir burnos ertmės priežiūros sąsajos

Tėvelavičiūtė, Akvilė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
odontologinė priežiūra
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Tėvelavičiūtė, Akvilė
dc.date.accessioned	2022-07-04T07:21:37Z
dc.date.available	2022-07-04T07:21:37Z
dc.date.issued	2022-06-02
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5713
dc.description	The very source of personal self-esteem starts to develop from an early age depending on numerous factors such as parental guidance and discipline, their love and approval, also successes and failures as well as attitudes and reactions of others (Andziulytė, Beresnevičienė, 2005). The overall sense of personal value, whether positive or negative, determines the level of self-esteem. Throughout the period of adolescence, both boys and girls start taking more interest in their appearance and oral hygiene. Smile and eyes are the key features of facial expression that are first noted in a conversion (Dickens, other, 2002). Ingber (2006) suggests that ‘bad bites’, and crooked teeth as well as other aesthetic elements of your smile (teeth discoloration, chipped or fractured teeth) have a considerable influence on the appearance and cause low self-esteem. The study by Paza and others (2019) revealed that teenagers with high self-esteem are more concerned about their oral hygiene, brushing teeth more frequently and having regular dental check-ups, while their oral health is better than of those teenagers with low self-esteem. Study problem: what is the coherence between teenagers’ self-esteem and oral hygiene? Subject of the study: coherence between teenagers’ self-esteem and oral hygiene. Aim of the study: to reveal coherence between teenagers’ self-esteem and oral hygiene. Purposes of the study: 1. To describe the concept of self-esteem and its specific features. 2. To describe oral hygiene risk factors during the period of adolescence. 3. To reveal the importance of oral hygiene practices for oral health. 4. To assess the knowledge of teenagers about oral hygiene. 5. To evaluate teenagers’ self-esteem under the Rosenberg Self-Esteem Scale. Methods used and participants of the study: theoretical methods of the study– analysis of scientific literature; empirical method of study, quantitative data collection, written questionnaires; method of data analysis – descriptive statistics. The study included interviewing of 108 teenagers studying in I-IV grades of Seda Vytautas Mačernis Gymnasium. Microsoft Office Excel program was used to analyse the study results, which have been systematised and expressed as a percentage presented on the relevant diagrams. The data thus obtained have been generalised and conclusions formulated. Key results and conclusions of empirical research: The empirical study results revealed that the number of teenagers with high self-esteem were almost twice lower than the number of teenagers with low self-esteem. Furthermore, the relationship between teenagers’ self-esteem and oral hygiene has been identified because the teenagers with high self-esteem are more concerned about their oral health than their peers with lower self-esteem.	en_US
dc.description.abstract	Asmenybės savivertės šaknys pradeda formuotis jau vaikystėje ir priklauso nuo daugelio faktorių: tėvų auklėjimo, meilės, pripažinimo, sėkmės ir nesėkmės bei aplinkinių žmonių požiūrio (Andziulytė, Beresnevičienė, 2005). Nuo to kaip žmogus vertina save teigiamai ar neigiamai priklauso ir jo savivertės lygis. Paauglystės laikotarpiu, tiek vaikinai tiek merginos, pradeda labiau rūpintis savo išvaizda ir burnos ertmės priežiūra. Žmogaus šypsena ir akys yra pagrindiniai veido bruožai į kurios pirmiausia atkreipiamas dėmesys pokalbio metu (Dickens ir kt., 2002). Ingber (2006) teigia, kad netaisyklingas sąkandis, kreivi dantys ir kiti gražios šypsenos elementai (patamsėję, nuskilę, nulūžę dantys) turi nemažą įtaką išvaizdai ir sukelia savivertės praradimą. Pazos ir kt. (2019) atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai turintys aukštą savivertę labiau rūpinasi savo burnos sveikata, dažniau valosi dantis, dažniau lankosi pas gydytoją odontologą ir turi geresnę burnos sveikatą, lyginant su tais kurių savivertė žema. Tyrimo problema: kokios paauglių savivertės ir burnos ertmės priežiūros sąsajos? Tyrimo objektas: paauglių savivertės ir burnos ertmės priežiūros sąsajos. Tyrimo tikslas: atskleisti paauglių savivertės ir burnos ertmės priežiūros sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti savivertės sampratą ir jos ypatumus. 2. Aprašyti burnos sveikatos rizikos veiksnius paauglystės laikotarpiu. 3. Atskleisti burnos higienos įpročių svarbą burnos sveikatai. 4. Atskleisti paauglių žinias apie burnos ertmės priežiūrą. 5.Atskleisti paauglių savivertę pagal Rosenbergo savigarbos skalę. Tyrimo metodika ir tiriamieji: teoriniai tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė; empirinio tyrimo metodas, kiekybinis duomenų rinkimo metodas anketavimas – apklausa raštu; duomenų analizės metodas – aprašomosios statistikos. Tyrimo metu apklausti 108 paaugliai, kurie mokosi Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos I – IV klasėje. Tyrimo rezultatų analizei atlikti buvo naudojama Microsoft Office Excel programą. Gauti rezultatai susisteminti ir pateikti procentine išraiška diagramose. Gauti duomenys apibendrinti ir suformuluotos išvados. Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai ir išvados: Atlikto empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštą savivertę turinčių paauglių buvo beveik du kartus mažiau, nei žemą savivertę turinčių paauglių. Taip pat buvo nustatytas ryšys tarp savivertės ir burnos ertmės priežiūros, nes paaugliai, turintys aukštesnę savivertę, labiau rūpinasi savo burnos ertmės sveikata, palyginti su bendraamžiais, kurių savivertė žemesnė.	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	Paauglystė, savivertė, burnos higiena, burnos sveikata.	en_US
dc.title	Paauglių savivertės ir burnos ertmės priežiūros sąsajos	en_US
dc.title.alternative	Coherence between Teenagers’ Self-esteem and Oral Care	en_US
dc.type	Other	en_US