Virškinimo komplikacijos po skrandžio vėžio operacijos

Šimkonytė, Simona

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
bendrosios praktikos slauga
→
Peržiūrėti elementą

Virškinimo komplikacijos po skrandžio vėžio operacijos

Šimkonytė, Simona

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5692

Data: 2022-01

Santrauka:

Temos aktualumas: nors gydant skrandžio vėžį dažniausiai yra taikomas agresyvus chirurginis gydymas, išgyvenamumas lieka nedidelis. Po šios operacijos pacientai neretai patiria daug virškinimo komplikacijų. Slaugytojas nuolatos stebėdamas pacientą organizuoja slaugą ir atlieka pagrindinį vaidmenį paciento priežiūroje po operacijos. Darbo tikslas: nustatyti virškinimo komplikacijas po skrandžio vėžio operacijos. Uždaviniai: 1) Aprašyti skrandžio vėžio klasifikaciją, diagnostiką, simptomus ir gydymą; 2) Nustatyti dažniausiai pasitaikančias fizines virškinimo komplikacijas po skrandžio vėžio operacijos; 3) Nustatyti slaugytojų veiklą valdant virškinimo komplikacijas po skrandžio vėžio operacijos. Tyrimo problema: kokios virškinimo komplikacijos po skrandžio vėžio operacijos? Tyrimo objektas: virškinimo komplikacijos po skrandžio vėžio operacijos. Metodika ir tiriamieji: Atlikta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis tyrimas. Duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos būdu. Tyrime dalyvavo 51 respondentas, profesinėje veikloje susiduriantis su pacientais po skrandžio vėžio operacijos. Gauti atsakymai buvo suvesti į Microsoft Office Excel (2016) ir analizuojami programos viduje. Rezultatai: Beveik visi respondentai susiduria su pacientų jaučiamu pykinimu ir vėmimu, viduriavimu, dempingo sindromu, prastu apetitu, skysčių ir elektrolitų disbalansu, daugiau nei du trečdaliai – su vėmimu tulžimi, daugiau nei keturi penktadaliai – pykinimu pavalgius. Visi respondentai atsakė, kad kasdien pildo paciento slaugos istoriją, beveik visi prieš pradedant ir baigiant enterinį maitinimą zondą praplauna 10 – 15ml 0,9 % NaCl tirpalu. Maitindami enteriniu būdu ligonio lovos galvos galą pakelia 30 – 45 laipsnių kampu. Dažniausiai paciento skausmo lygį vertina kas 2 – 3 valandas ir taiko nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus. Daugiau kaip keturi penktadaliai respondentų norėdami išvengti dempingo sindromo pacientą maitina dažniau mažomis porcijomis, pastoviai kontroliuoja enterinio maitinimo zondą ir maisto mišinius lašina nedideliu greičiu, esant pilvo pūtimui pacientui įveda dujų vamzdelį, atsiradus žarnų obstrukcijai užtikrina pakankamą skysčių balansą ir padeda surastipatogią kūno padėtį.

Description:

Relevance of the topic: Although aggressive surgical treatment is commonly used to treat gastric cancer, survival rate remains low. After this surgery, patients often experience many digestive complications. The nurse organizes nursing by constantly monitoring the patient and plays a key role in the patient’s care after surgery. Purpose of the study: To identify digestive complications after gastric cancer surgery. Objectives of the study: 1) To describe the classification, diagnosis, symptoms and treatment of gastric cancer; 2) To identify the most common physical complications of digestive system after gastric cancer surgery; 3) To identify the activities of nurses in managing gastrointestinal complications after gastric cancer surgery. Problem of the study: What are the digestive complications after gastric cancer surgery? Object of the study: Digestive complications after gastric cancer surgery. Methodology and subjects of the study: An analysis and quantitative study of the scientific literature was performed. Data were collected through an anonymous questionnaire. The study included 51 respondents who deal with patients after gastric cancer surgery in their professional activities. The responses received were compiled into Microsoft Office Excel (2016) and analyzed within the program. Results: Almost all respondents experience nausea and vomiting in patients, diarrhea, dumping syndrome, poor appetite, fluid and electrolyte imbalance, more than two-thirds - vomiting with bile, and more than four-fifths - nausea after eating. All respondents responded that they fill the patient's nursing history on a daily basis, with almost all flushing the probe with 10 - 15ml of 0.9% NaCl before and after entering the enteral feeding. When feeding enterally, nurses raises patients head of the bed at an angle of 30 to 45 degrees. The patient's pain level is usually assessed every 2 to 3 hours and non-medicated pain relief techniques are used. To prevent dumping syndrome, more than four-fifths of the respondents feed the patient more often in small portions, constantly monitor the enteral feeding probe and infuse food at a low speed. In case of bloating, the nurse inserts a gas tube for patient, in case of intestinal obstruction nurse ensures adequate fluid balance and helps to find a comfortable body position.

Rodyti visą įrašą