Moterų, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, patirtys

Abstract

Temos aktualumas: Gestacinio diabeto atvejų skaičius Lietuvoje nuo 2019 m. iki 2020 m. padidėjo 30,8 proc., dėl ko yra reikalingas vis didesnis žinių, technologijų ir metodų tobulėjimas norint produktyviai kontroliuoti ligą (Gaidelytė, Garbuvienė, 2021). Apie GD atsiradimo etiologiją, patogenezę, diagnostikos ir gydymo būdus 2013–2018 m. buvo mažai kalbama. Nėščiosios išgyveno daug jausmų, nežinojo, kaip tinkamai prižiūrėti savo mitybą, kaip palaikyti fizinį aktyvumą, o gydymas insulinu moterims teikė daug baimės (Kragelund Nielsen ir kt., 2020). Tyrimo problema: Kokios moterų patirtys, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas? Tyrimo objektas: Moterų, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, patirtys. Tyrimo tikslas: Atskleisti moterų, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, patirtis. Tyrimo uždaviniai: Aprašyti gestacinio diabeto atsiradimo riziką didinančius veiksnius ir moterims teikiamą priežiūrą nėštumo metu. Atskleisti moterų išgyvenimus diagnozavus gestacinį diabetą. Atskleisti moterims suteiktą priežiūrą nustačius gestacinį diabetą. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Taikytas kokybinis tyrimo metodas atliekant pusiau struktūruotą interviu. Tiriamųjų grupei buvo pasirinktos 5 moterys, kurioms nėštumo metu buvo nustatytas gestacinis diabetas. Tyrimo rezultatai, išvados: Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie didina GD atsiradimo riziką, yra vyresnis moters amžius, fizinio aktyvumo stoka, nutukimas, šeiminė anamnezė, buvęs nėščiųjų diabetas ar gliukozės tolerancijos sutrikimai iki nėštumo bei ankstesnių nėštumų anamnezė. Moteriai, sergančiai diabetu, reikalinga atsakinga nėštumo priežiūra, kuri susideda iš mitybos moduliavimo, fizinio aktyvumo skatinimo ir insulino vartojimo. Visoms tyrimo dalyvėms gestacinio diabeto diagnozė sukėlė didelę baimę ir šoką, išgirsti tyrimo rezultatai moterims kėlė išgąstį, nepasitikėjimą savimi, o kelios dalyvės net netikėjo tyrimo rezultatais. Pagrindinis veiksnys, kuris moterims kėlė baimę, buvo vaikelio sveikata, dėl kurios jos išgyveno stresą ir ieškojo papildomos informacijos. Moterims buvo teikiamos informatyvios endokrinologų ir diabetologų konsultacijos apie mitybos reguliavimą, tačiau apie fizinį aktyvumą informacija buvo suteikta paviršutiniškai. Gliukozės kiekio matavimas dienos metu moterims sekėsi lengvai ir be rūpesčių, tačiau specialistų bei šeimos narių suteikta parama nebuvo vienareikšmiška, todėl kai kurias tyrimo dalyves užjautė ir palaikė gydytojas ginekologas bei akušerė, o vyras buvo pagrindinė atrama moteriai nepalūžti ir praeiti visą kelią ne vienai.