Nėščiųjų žinios apie pogimdyminę depresiją priklausomai nuo gyvenamosios vietos

Narbutaitė, Ugnė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
akušerija
→
Peržiūrėti elementą

Nėščiųjų žinios apie pogimdyminę depresiją priklausomai nuo gyvenamosios vietos

Narbutaitė, Ugnė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5681

Data: 2022-01

Santrauka:

Temos aktualumas: Viena iš dažniausių pogimdyminių komplikacijų yra depresija. Pogimdyminiu laikotarpiu su psichoemocinėmis sveikatos sutrikimais susiduria net ketvirtadalis moterų. Pogimdyminė depresija sukelia ilgalaikių pasekmių ne tik motinai, bet ir jos vaikui, šeimai. Norėdami užkirsti kelią pogimdyminei depresijai būtina šviesti šeimą apie ligą, jos simptomus, rizikos veiksnius bei pasekmes. Taip pat efektyvus prevencijos būdas yra atrankos tyrimas nėštumo metu, kuriuo bandoma išsiaiškinti, kurios moteris turi didelę pogimdyminės depresijos riziką. Tyrimo problema: Pogimdyminė depresija yra rimta visuomenės problema. Todėl būtina laiku įtarti pirmuosius ligos simptomus ir taikyti reikalingą prevenciją. Stengtis kuo daugiau šviesti nėščiąsias ir jų artimuosius apie pogimdyminę depresiją, kad moterys pačios laiku pastebėtų simptomus, kreiptųsi tinkamos pagalbos ir nekiltų sunkių komplikacijų. Tyrimo objektas: Nėščiųjų žinios apie pogimdyminę depresiją priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tyrimo tikslas: Atskleisti nėščiųjų žinias apie pogimdyminę depresiją priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Uždaviniai: Aprašyti pogimdyminės depresijos paplitimą Lietuvoje ir kitose šalyse. Nustatyti nėščiųjų žinias apie pogimdyminę depresiją ir ją lemiančius veiksnius. Palyginti mieste, miesteliuose ir kaime gyvenančių nėščiųjų žinias apie pogimdyminę depresiją. Tyrimo metodika ir tiriamieji: Atlikta mokslinės literatūros analizė, aprašomoji statistinė analizė taip pat anoniminė anketinė apklausa internetu. Apklausta 260 respondenčių: 52 – nėščiosios gyvenančios kaime, 52 – nėščiosios gyvenančios miestelyje ir 156 – nėščiosios, kurios gyvena mieste. Pagrindiniai rezultatai: Atlikto tyrimo duomenimis tik 3,9 proc. moterų buvo nustatyta pogimdyminė depresija, tačiau net 21,6 proc. nesikreipė pagalbos dėl pogimdyminės depresijos simptomų. Vertinant rezultatus, mažiau nei pusė moterų kartais arba labai dažnai ieško informacijos apie pogimdyminę depresiją. Įvertinus gautus respondenčių atsakymus galima teigti, jog didžiausias žinias apie pogimdyminę depresiją turi nėščiosios gyvenančios mieste, šiek tiek mažesnės žinios pas moteris, kurios gyvena miestelyje, o ypač mažas žinių bagažas yra tų nėščiųjų, kurios gyvena kaime.

Description:

Relevance of the topic: The most common postpartum complication is depression. As many as a quarter of women experience psychoemotional disorders in the postpartum period. Postpartum depression has long-term consequences not only for the mother, but also for her child, family. To prevent postpartum depression, it is necessary to educate the family about the disease, its symptoms, risk factors and consequences. Also an effective method of prevention is a screening study during pregnancy that attempts to determine which women are at high risk for postpartum depression. Research problem: Postpartum depression is a serious public problem. Therefore, it is necessary to suspect the first symptoms of the disease in time and apply the necessary prevention. Try to educate pregnant women and their relatives as much as possible about postpartum depression so that women notice the symptoms in time, seek appropriate help and avoid serious complications. The object of the research: Pregnant women’s knowledge of postpartum depression depending on the place of residence. The aim of the study: To reveal pregnant women’s knowledge of postpartum depression depending on the place of residence. Objectives: To describe the prevalence of postpartum depression in Lithuania and other countries in world. To determine the knowledge of pregnant women about postpartum depression and its determinants. To compare the knowledge of postpartum depression among pregnant women living in urban, small towns and rural areas. Research methodology and subjects: An analysis of the scientific literature, a descriptive statistical analysis, and an anonymous online questionnaire have been done. 260 respondents were interviewed: 52 - pregnant women living in rural areas, 52 - pregnant women living in small-town areas, and 156 - pregnant women living in urban areas. Main results: According to the research, only 3.9% of postpartum depression was determined to women, but around 21.6% of women did not seek help for symptoms of postpartum depression. In terms of outcomes, less than half of women sometimes or very often seek information about postpartum depression. Assessing the answers received by the respondents, it can be stated that the greatest knowledge about postpartum depression is held by pregnant women living in the city, slightly less by women living in the small city, and especially by those pregnant women living in the countryside.

Rodyti visą įrašą