Santrauka:
Temos aktualumas: Gimdymo metu skausmo malšinimas gali turėti įtakos komfortiškai moterų fizinei ir psichologinei būsenai užtikrinti. Pandemijos laikotarpiu įvykę pasikeitimai koreguoja sveikatos priežiūros įstaigų taisykles ir gimdyvių paslaugų teikimą. Patiriamas komfortas gali paveikti besiformuojančią gimdymo patirtį, kuri ilgai išlieka moterų mintyse.
Tyrimo problema: Kaip skiriasi gimdyvių naudojami skausmo malšinimo būdai ir patiriamas komfortas gimdymo metu pandemijos laikotarpiu „X“ ir „Y“ ligoninėse?
Tyrimo objektas: Gimdyvių skausmo malšinimo būdai ir patiriamas komfortas gimdymo metu pandemijos laikotarpiu.
Tyrimo tikslas: Išanalizuoti gimdyvėms taikomus skausmo malšinimo būdus ir patiriamą komfortą gimdymo metu pandemijos laikotarpiu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atskleisti gimdyvių patiriamo komforto sampratą ir taikomus skausmo malšinimo būdus.
2. Palyginti gimdyvėms taikomus skausmo malšinimo būdus gimdymo metu „X“ ir „Y“ miestų stacionaruose pandemijos laikotarpiu.
3. Palyginti gimdyvių patiriamą komfortą gimdymo metu „X“ ir „Y“ miestų stacionaruose pandemijos laikotarpiu.
Tyrimo metodika: Atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu autorių parengta anonimine anketa buvo renkami tyrimo duomenys.
Tiriamieji: Iš viso tyrime dalyvavo 101 respondentė, 38 „X“ ir 63 „Y“ ligoninėse.
Tyrimo rezultatai, išvados:
1. Gimdyvių patiriamas komfortas – tai būsena, kai yra patenkinti žmogaus fiziniai ir psichiniai poreikiai, tuo tarpu skausmo malšinimas yra vienas iš svarbiausių komfortą užtikrinančių veiksnių. Skausmo malšinimo būdai yra skirstomi į nemedikamentinius, iš kurių gimdymo metu dažniausiai taikomi yra kvėpavimo pratimai ir medikamentinius, iš kurių dažniausiai taikomi yra epidūrinė nejautra ir opioidai.
2. „X“ ir „Y“ miestų stacionaruose pandemijos laikotarpiu dažniausiai naudojamas nemedikamentinis nuskausminimo būdas buvo kvėpavimo pratimai, kai tuo tarpu nei vienoje ligoninėje nebuvo taikyta hidroterapija. Iš medikamentinių nuskausminimo būdų „X“ stacionare dažniausiai taikyta epidūrinė nejautra, „Y“ stacionare – opioidai, tačiau nei vienoje ligoninėje netaikyta spinalinė nejautra ir linksminančios dujos.
3. Visoms tyrime dalyvavusioms moterims „X“ ir „Y“ miestų stacionaruose pandemijos laikotarpiu buvo užtikrintas socialinis komfortas. Aplinkos komfortas buvo užtikrintas „X“ stacionaro didžiajai daliai, o „Y“ stacionaro visoms respondentėms. Fizinis ir dvasinis komfortas buvo užtikrintas šiek tiek daugiau nei pusei „X“ ir „Y“ stacionarų gimdyvių. Pandemijos metu įvesti ribojimai trukdė gimdyvėms patirti komfortą: kaukių dėvėjimas buvo dažniausia priežastis, „Y“ stacionare beveik pusei ir „X“ stacionare beveik ketvirtadaliui apklaustųjų. Tuo tarpu beveik pusei „X“ stacionare gimdžiusių moterų jokie ribojimai netrukdė.
Description:
Relevance of the topic: The relief of pain during childbirth might have significantly impact on womens‘ comfortable physiological and psychological states. During the period of pandemic many changes in health care facilities have also affected the services for women in labour. The comfort that women feel during childbirth might highly influence their childbirth experiences, which remain in their memory for a long time.
The problem of the analysis: How do maternal pain relief and comfort experience differ during the pandemic in “X” and “Y” hospitals?
The object of the analysis: Mothers' pain relief and comfort experience while giving birth during the pandemic.
The aim of the analysis: To analyze mothers’ pain relief and the comfort experience while giving birth during the pandemic.
The tasks of the analysis:
1. To reveal the concept of comfort and pain relief methods applied while giving birth.
2. To compare mothers’ different ways of pain relief while giving birth in “X” and “Y” city hospitals during the pandemic.
3. To compare the comfort women experience while giving birth in “X” and “Y” city hospitals during the pandemic.
The method of analysis: The authors of this paper have carried out this research by analyzing anonymous questionnaires.
The subjects of analysis: A total of 101 respondents participated in the study, from which 38 were from hospital “X” and 63 from hospital “Y”.
The results of the analysis:
1. Maternal comfort is a state in which a person's physical and mental needs are met, while pain relief is one of the most important factors in comfort. Pain relief methods are divided into non-pharmacological, of which breathing while giving birth is the most commonly used during childbirth and pharmacological from the most commonly used are epidural analgesia and opioids.
2. During the pandemic, the most commonly used non-medical pain relief in urban inpatients of cities “X” and “Y” was breathing exercises, while no hospitals applied hydrotherapy. From the side of medical pain relief, “X” inpatients were most commonly subjected to epidural analgesia, “Y” inpatients were applied with opioids, but no hospitals applied spinal anesthesia and no nitrous oxide gas.
3. All women in the study were provided with social comfort in the “X” and “Y” city hospitals during the pandemic period. Environmental comfort was ensured for the majority of the “X” inpatient, and “Y” for all respondents. Physical and spiritual comfort was ensured for just over half of the “X” and “Y” inpatient mothers. The restrictions imposed during the pandemic prevented mothers from experiencing comfort: wearing masks was the most common cause, with “Y” inpatients for almost half and “X” inpatients for almost a quarter of those surveyed. Meanwhile, almost half of the women that were giving birth in “X” inpatients were not bothered by any restrictions.