COVID-19 liga sergančių pacientų izoliavimo poveikis emocinei būklei

Vasiliauskaitė, Viltė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
bendrosios praktikos slauga
→
Peržiūrėti elementą

COVID-19 liga sergančių pacientų izoliavimo poveikis emocinei būklei

Vasiliauskaitė, Viltė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5659

Data: 2022-01

Santrauka:

Temos aktualumas: Covid-19 infekcinės ligos atveju veiksmingiausias būdas sustabdyti ligos plitimą yra izoliuoti pacientą. Paciento emocinė būklė dalinai priklauso nuo slaugytojo bendravimo ir veiksmų. Literatūroje yra randama sąsaja tarp izoliacijos ir neigiamo poveikio paciento psichologinei būklei. Išryškėja keletas pagrindinių su izoliavimu susijusių neigiamų poveikių kaip nerimas, pyktis bei padidėjusi depresijos rizika. Tyrimo problema: koks yra izoliavimo poveikis, paciento, sergančio Covid-19 liga, emocinei būklei? Tyrimo objektas: pacientų izoliuotų dėl Covid-19 ligos emocinė būklė. Tyrimo tikslas: atskleisti Covid-19 liga sergančių pacientų izoliavimo poveikį emocinei būklei. Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti taikomas izoliavimo priemones susirgus Covid-19 liga ir jų poveikį paciento emocinei būklei. 2. Atskleisti paciento jausmus ir emocijas izoliavimo ligoninėje metu. 3. Atskleisti veiksnius, lemiančius Covid-19 liga sergančio, izoliuoto paciento emocinę būklę. Tyrimo metodika ir tiriamieji: tyrimui atlikti buvo naudojamas anoniminis interviu klausimynas sukurtas mokslininkės Gisèle Bendjelloul (Paryžius, Prancūzija) ir gautas leidimas naudoti (4 PRIEDAS). Pusiau struktūruoto interviu metodu dėl Covid-19 ligos izoliuotiems pacientams pateikiami atviro tipo klausimai. Tyrimo rezultatai: paciento, sergančio Covid-19 liga, izoliavimo ligoninėje metu atsiskleidė tokios emocijos kaip nerimas, baimė, susierzinimas ir džiaugsmas. Nerimas kilo dėl nežinomybės kokia bus tolimesnė ligos eiga ir kokios procedūros bus atliekamos, o baimė dėl potencialių personalo klaidų ir dėl fizinės paciento būklės sunkumo. Taip pat pacientai įvardino jaučiantys tokius jausmus kaip nejaukumas, ilgesys, suspaudimas ir ramybė. Nejaukumo ir suspaudimo jausmus pacientams kėlė palatos aplinka. Ramybę pacientai jautė dėl bendravimo su artimaisiais ir santykio su darbuotojais. Atskleisti pagrindiniai veiksniai lemiantys dėl Covid-19 ligos izoliuoto paciento emocinę būklę: rutinos pokyčiai, palatos aplinka ir asmens apsaugos priemonės. Tyrimo dalyviai nurodė, esantys pasiilgę savo aplinkos, taip pat jaučiantys tam tikrų kasdienių daiktų trūkumą. Palatos aplinka sukuria atskirtį nuo išorinio pasaulio, o mobiliojo telefono turėjimas tampa vienintelė priemonė palaikyti ryšį su artimais asmenimis. Asmens apsaugos priemonių naudojimas pacientams sukelia susierzinimo bei nejaukumo jausmus.

Description:

Relevance of the topic: in the case of Covid-19 infectious disease, the most effective way to stop the spread of the disease is to isolate the patient. The patient's emotional state depends in part on the nurse's communication and actions. An association between isolation and adverse effects on a patient’s psychological condition is found in the literature. Some of the main negative effects of isolation include anxiety, anger, and an increased risk of depression. Problem: what is the effect of isolation on the emotional state of a patient with Covid-19 disease? The object of the study: the emotional state of patients isolated due to Covid-19 disease. The aim of the study: to reveal the effects of isolation of patients with Covid-19 disease on their emotional state. Objectives of the study: 1. To describe the isolation measures applied in the case of Covid-19 disease and their effect on the patient's emotional state. 2. Distinguish the patient’s feelings and emotions during hospital isolation. 3. To reveal the factors that determine the changes in the emotional state of an isolated patient with Covid-19 disease. Research Methodology and Subjects: an anonymous interview questionnaire developed by researcher Gisèle Bendjelloul (Paris, France) was used for the study and permission was obtained (ANNEX 4). The semi-structured interview method presents open-ended questions to isolated patients with Covid-19 disease. Research results: emotions such as anxiety, fear, resentment, and joy were revealed during the hospitalization of a patient with Covid-19 disease. Anxiety was caused by uncertainty about the further course of the disease and what procedures would be performed, and fear about potential staff mistakes and the severity of the patient’s physical condition. Patients also reported feeling such discomfort, longing, compression and calm. Patients felt uncomfortable and cramped in the ward environment. Patients felt calm due to communication with relatives and relationship with staff. The main factors determining the emotional state of a patient isolated due to Covid-19 disease were revealed: routine changes, ward environment, and personal protective equipment. Participants in the study indicated they missed their environment and also felt a lack of certain everyday items. The ward environment creates isolation from the outside world, and having a mobile phone becomes the only means of keeping in touch with loved ones. The use of personal protective equipment causes patients feelings of annoyance and discomfort.

Rodyti visą įrašą