Santrauka:
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Susirgusi krūties vėžiu moteris išgyvena kelias šios ligos fazes, kurių kiekvienoje ji susiduria su skirtingomis psichosocialinėmis problemomis ir rūpesčiais. Moterys, sergančios krūties vėžiu, išgyvena šoko būseną, jaučiasi bejėgiškos, praradusios kontrolę, būna piktos (N. Žemaitienė ir kt., 2003). Susirgus dažnai pasikeičia šeimyniniai santykiai, nuo ligonio nutolsta draugai ir buvę artimi jam žmonės. Labai dažnai onkologiniai ligoniai puola į neviltį, nebetiki savo jėgomis, pasijunta nevisaverčiais, jaučiasi našta savo šeimai ir artimiesiems (L. Šarakauskienė, 2016). Šios fazės priklauso nuo ligos eigos bei paskirto gydymo – pradedant ligos diagnoze, gydymu, jo užbaigimu, grįžimu į įprastą gyvenimą, ligos pasikartojimu ar perėjimu prie paliatyvios priežiūros. Svarbu įvertinti socialinių darbuotojų veiklą moterims, kurios susiduria su psichosocialinėmis problemomis.
Description:
Breast cancer is the most common oncological disorder among women. A woman with breast cancer goes through several phases of the disease, in each of which she faces various psychosocial problems and worries. Affected women can experience a state of shock, feel helpless, angry and a loss of control. (N. Žemaitienė 2003). Additionally, the illness often changes the relationships of the patient – family, friends and the people that are considered close will start to become distant. It is frequent that oncology patients fall into despair, no longer believing in their strength, feel inferior and as a burden to their family and friends (L. Šarakauskienė, 2016). The course of these phases depends on the progression of the disease and the treatment prescribed - starting with the diagnosis of the disease, start and end of treatment, the return to normal life, recurrence of the disease or the transition to palliative care. Thus, it is important to evaluate the work of social workers for the women who face these psychosocial problems.
