DSpace talpykla

Galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos protokolų optimizavimo galimybės

Rodyti paprastą įrašą

dc.contributor.author Auzocalitaitė, Ernesta
dc.contributor.author Grosley, Rolandas
dc.date.accessioned 2021-08-16T05:49:03Z
dc.date.available 2021-08-16T05:49:03Z
dc.date.issued 2021-06-28
dc.identifier.uri http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5019
dc.description According to Institute of Hygiene (2020) stroke was the sixth cause of death in Lithuania in 2019 for males and females from ages 16 to 64. Computed tomography (CT) has a tremendous impact for stroke diagnosis and timely treatment. Using Stecco et al. (2018) research outcomes it has been seen that diagnosing stroke while using CT angiography and perfusion combination was a great alternative for the gold standard interventional angiography. However, CT is a test that uses ionizing radiation that is why it is important to uphold safety precautions and optimize protocols. This way it is possible to get good quality imaging ensuring that the patient is getting the least amount of radiation, especially while using brain CT perfusion which uses large amount of radiation (Stecco et al., 2018). The aim of the research: evaluate cerebral CT angiography and perfusion protocols parameters for optimization possibilities. Research objectives: describe cerebral CT angiography indications and methods; unravel cerebral CT perfusion methods and opportunities; compare completed cerebral CT angiography and perfusion protocols parameters with the most optimal descriptions from literature; determine average radiation dose received during CT angiography and perfusion; compare radiation dose that were received during cerebral CT angiography with CT perfusion radiation dose. Research methods: we used retrospective quantitative study method, analysis of gathered data. Research was done in X hospital Radiology clinic. Collected and analyzed cerebral CT angiographies and perfusions that were in “MedDream” system. Overall, 415 cerebral CT angiographies and perfusions were analyzed that were performed from 2020 May 7th to 2020 December 28th. Data was analyzed using Microsoft Excel 2013 program. Main empirical findings: During research it was found that testing protocols used by X hospital for cerebral CT angiography and perfusion could be optimized better. Performing head and neck CT angiography X hospital uses AEC system, which is recommended by literature, however, X-ray tube voltage is 120 kV or 100 kV when the limit is 80 kV. While performing cerebral CT perfusion the recommended voltage of 80 kV was used but the X-ray tube voltage was noticeably higher than the most optimal recommendation from literature and reaches 500 mA. Using X hospital cerebral CT angiography and perfusion protocols radiation doses are greater than the lowest recommended but still remain lower than the optimal recommended in literature. en_US
dc.description.abstract Remiantis Higienos instituto (2020) pateikta mirties priežasčių Lietuvoje 2019 m. ataskaita, insultas yra 6 pagal dažnumą darbingo amžiaus (16-64 m.) vyrų ir moterų mirties priežastis. Insulto diagnostikoje ir savalaikiame gydyme didelę reikšmę turi kompiuterinės tomografijos tyrimas (KT). Stecco ir kt. (2018) atlikto tyrimo duomenimis norint diagnozuoti insultą KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų derinimas yra puiki alternatyva aukso standartu laikomai intervencinei angiografijai. Vis dėlto, KT yra toks tyrimas, kurio metu naudojama jonizuojanti spinduliuotė, todėl labai svarbu ne tik laikytis radiacinės saugos reikalavimų, bet ir optimizuoti tyrimų protokolus. Tokiu būdu galima gauti diagnostiškai vertingus vaizdus užtikrinant, kad pacientas gaus mažiausią įmanomą apšvitos dozę, ypatingai atliekant galvos smegenų KT perfuziją, kurios metu gaunama didelė apšvita (Stecco ir kt., 2018). Tyrimo tikslas – įvertinti atliekamų galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų protokolų parametrų optimizavimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: Aprašyti galvos smegenų KT angiografijos indikacijas bei tyrimo metodiką; atskleisti galvos smegenų KT perfuzijos tyrimo metodiką ir galimybes; palyginti atliktų galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų protokolų parametrus su literatūroje pateiktomis optimaliausiomis jų reikšmėmis; nustatyti vidutines atliktų galvos smegenų KT angiografijos bei perfuzijos tyrimų metu gaunamas apšvitos dozes ir išsiaiškinti kiek jos skiriasi nuo literatūroje pateiktų mažiausių optimalių dozių; palyginti galvos smegenų KT angiografijos tyrimų metu gaunamą apšvitos dozę su KT perfuzijos tyrimo metu gaunama apšvitos doze. Tyrimo metodai ir metodologija. Taikėme retrospektyvinį kiekybinį tyrimo metodą – surinktų duomenų analizę. Tyrimas vykdytas X ligoninės Radiologijos klinikoje. Tyrimui vykdyti buvo gautas Bioetikos centro leidimas. Surinkti ir išanalizuoti „MedDream“ sistemoje esantys galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų duomenys. Iš viso išanalizuota 415 galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų, atliktų nuo 2020 gegužės 7 iki 2020 gruodžio 28 dienos. Surinktų duomenų analizė atlikta „Microsoft Office Excel 2013“ programa. Tyrimo metu X ligoninės galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų protokolai bei jų metu gautos apšvitos dozės lyginti su kelių panašių patikimuose duomenų bazėse pateiktų tyrimų rezultatais, kuriuose gautos mažiausios optimalios apšvitos dozės galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos tyrimų metu. Vertinant apšvitos dozes neatsižvelgta į aparatų, programinės įrangos, galimas tyrimų apimčių, vaizdų kokybės ir svorio skirtumus. Tyrimas užsakomasis, pasirašyta trišalė sutartis su Lietuvos radiologijos technologų asociacija. Baigiamojo darbo literatūrinė dalis ir jos išvados 2021 m. balandžio 15 d. pristatytos Respublikinėje studentų tiriamųjų darbų konferencijoje „MOKSLAS IR STUDIJOS: 2021“ Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad X ligoninės naudojami galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos protokolai galėtų būti geriau optimizuoti. Atliekant galvos ir kaklo KT angiografiją X ligoninėje naudojamas automatinis ekspozicijos valdymas kaip ir rekomenduojama literatūroje, tačiau rentgeno vamzdžio įtampa yra 120 kV arba 100 kV, nors rekomenduojama naudoti 80 kV įtampa. Atliekant galvos smegenų KT perfuziją naudojama kaip ir rekomenduojama 80 kV rentgeno vamzdžio įtampa, tačiau rentgeno vamzdžio srovė gerokai didesnė nei optimaliausia siūloma literatūroje ir siekia 500 mA. Naudojant X ligoninės KT angiografijos ir perfuzijos protokolus gaunamos apšvitos dozės yra didesnės už mažiausias rekomenduojamas, tačiau neviršija literatūroje pateiktų optimalių dozių ribų. en_US
dc.language.iso other en_US
dc.subject Angiografija, perfuzija, protokolas, optimizavimas, apšvitos dozė en_US
dc.title Galvos smegenų KT angiografijos ir perfuzijos protokolų optimizavimo galimybės en_US
dc.title.alternative Possibilities of Optimizing Cerebral CT Angiography and Perfusion Protocols en_US
dc.type Other en_US


Šiame įraše esantys failai

Šis elementas randamas kataloge(-uose)

Rodyti paprastą įrašą

Ieškoti DSpace


Naršyti

Mano paskyra