„Darbuotojų žinios apie apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės ir jų pritaikymas atliekant procedūras intervencinėje radiologijoje“

Lobinas, Ignas

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
radiologija
→
Peržiūrėti elementą

„Darbuotojų žinios apie apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės ir jų pritaikymas atliekant procedūras intervencinėje radiologijoje“

Lobinas, Ignas

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/5014

Data: 2021-06-28

Santrauka:

Aktualumas: Jonizuojanti spinduliuotė yra kenksminga kiekvienam žmogui. Kadangi intervencinėje radiologijoje personalo apšvita yra didžiausia, nes pacientas ilgiausiai veikiamas jonizuojančia spinduliuote ir darbuotojai turi būti operacinėje, kur pacientas, veikiamas rentgeno spinduliuote, svarbu žinoti kaip galima sumažinti gaunama apšvitos dozę, kiek įmanoma daugiau. Labai svarbu žinoti kokias priemones ir būdus taiko intervencinės radiologijos personalo darbuotojai, siekdami sumažinti savo apšvitą. Darbo tikslas: Nustatyti darbuotojų žinias apie apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės ir jų pritaikymą atliekant procedūras intervencinėje radiologijoje Uždaviniai: 1. Aprašyti apsaugos priemones bei būdus nuo jonizuojančios spinduliuotės. 2. Įvertinti intervencinės radiologijos skyriaus personalo žinias apie apsaugą nuo jonizuojančios spinduliuotės. 3. Įvertinti intervencinės radiologijos skyriaus personalo žinių, dėl apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės, pritaikymą. Metodika: Buvo atlikta mokslinės literatūros analizė, internetinė anoniminė apklausa ir X gydymo įstaigos intervencinės radiologijos personalo stebėjimas. Apklausoje dalyvavo 65 žmonės. Duomenų apdorojimui buvo naudojama MS „excel“ programa. Rezultatai: Palyginus X ligoninės stebėjimą ir anoniminę, anketinę apklausa, galima spręsti, kokias apsaugos priemones naudoja, personalas, dėl kokių priežasčių kai kurių priemonių nenaudoja, kaip dažnai ir kur personalas užsideda dozimetrus, bei ar darbuotojai žino kas yra ALARA principas ir kaip dažnai jį pritaiko intervencinės radiologijos procedūrų metu. Išvados: Individualios apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės priemonės yra: švinuoti akiniai su šonine apsauga, švino prijuostės, skydliaukės skydai, švino pirštinės, mobili apsauginė širma, skydas pritvirtintas prie lubų, šoninė apsauga ir stalo užuolaida. Taip pat galima apsisaugoti nuo jonizuojančios spinduliuotės pritaikant ALARA principą (atstumas, laikas, ekranavimas). Dozimetrų pagalba galima sekti savo efektinės dozes vertes. Tyrimas įrodė, kad intervencinės radiologijos personalas žino, kaip apsisaugoti nuo jonizuojančios spinduliuotės. Visi darbuotojai nešioja dozimetrus, bent jau skydliaukės skydą ir švino prijuostes ir žino kas yra ALARA principas, bei jį pritaiko. Tyrimas įrodė, kad intervencinės radiologijos personalas naudoja daugumą individualių apsaugos nuo jonizuojančios spinduliuotės priemonių, tokių kaip: švino prijuostes, skydliaukės skydai, mobili apsauginė širma, skydą pritvirntintą prie lubų bei stalo užuolaidas. Taip pat visas personalas nešioja dozimetrus, ir stengiasi kuo dažniau taikyti ALARA principą.

Description:

Relevance: Ionizing radiation is harmful to everyone. Because in interventional radiology, staff exposure is highest, because the longest exposure time and staff must be in the operating room where the patient is irradiated, it is important to know how to reduce the resulting exposure dose as much as possible. It is important to know what measures and techniques are used by interventional radiology personnel to reduce their exposure. The aim of the study: To determine the knowledge of employees about protection against ionizing radiation and their application in procedures in interventional radiology Objectives of the study: 1. Describe protective measures and methods against ionizing radiation. 2. Evaluate the knowledge of the staff of the interventional radiology department about protection against ionizing radiation. 3. Evaluate the application of the staff‘s knowledge of the interventional radiology department, about protection against ionizing radiation. Methods: An analysis of the scientific literature, an online anonymous survey, and monitoring of the interventional radiology staff at treatment facility X were performed. 65 people took part in the survey. MS excel program was used for data processing. Results: Comparing Hospital X monitoring and an anonymous questionnaire, it is possible to determine what protective equipment is used by staff, why they do not use some equipment, how often and where staff wear dosimeters, and whether staff know what the ALARA principle is and how often it is applied by interventions during radiological procedures. Conclusions: Individual measures of protection against ionizing radiation are: leaded glasses with side protection, lead aprons, thyroid shields, lead gloves, mobile protective screen, ceiling-mounted shield, side protection and table curtain. It is also possible to protect against ionizing radiation by applying the ALARA principle (distance, time, shielding). With the help of dosimeters you can track your effective dose values. The study proved that interventional radiology personnel know how to protect themselves from ionizing radiation. All employees wear dosimeters, at least a thyroid shield and lead aprons, and know what the ALARA principle is and apply it. The study demonstrated that interventional radiology personnel use most individual measures of protection against ionizing radiation, such as: lead aprons, thyroid shields, a mobile protective screen, a shield attached to the ceiling, and table curtains. Also, all staff wear dosimeters, and try to apply the ALARA principle as often as possible.

Rodyti visą įrašą