dc.contributor.author |
Filipavičiūtė, Raminta |
|
dc.date.accessioned |
2021-03-10T18:03:39Z |
|
dc.date.available |
2021-03-10T18:03:39Z |
|
dc.date.issued |
2021 |
|
dc.identifier.uri |
http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/4384 |
|
dc.description |
Pagal Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO), visame pasaulyje, 30% visų mirčių sukelia
širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL). Išeminė širdies liga (IŠL) yra viena labiausiai paplitusi lėtinė, bei
progresuojanti ir gyvybei pavojinga liga. Ši liga yra viena iš dažniausių suaugusiųjų hospitalizavimo
priežasčių. Aterosklerozė dažniausia širdies ir kraujagyslių patologijos priežastis. Lėtinė progresija
daugelį metų pasireiškia kliniškai vidutiniame amžiuje. Mirtingumas dėl koronarinės širdies ligos ir
insulto Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Kovoti su rizikos veiksniais yra labai svarbu,
siekiant pagerinti gyventojų sveikatos būklę ir sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Tyrimo problema: kokie yra slaugytojų veiksmai, valdant rizikos veiksnius, pacientams
sergantiems išemine širdies liga? Darbo tikslas: nustatyti slaugytojų veiksmus valdant rizikos
veiksnius pacientams sergantiems išemine širdies liga praktikoje. Darbo uždaviniai: 1. Apžvelgti
išeminės širdies ligos teorinį pagrindą, jo priežastis, simptomus, rizikos veiksnius ir būtinus
slaugytojų prevencijos veiksmus; 2. Įvertinti slaugytojų, dirbančių su IŠL sergančiais pacientais,
žinias apie ligą, įskaitant rizikos veiksnius ir prevencijos priemones. 3. Nustatyti pacientų, sergančių
išemine širdies liga, slaugos veiksmus ir šių veiksmų dažnumą. Tyrimo metodika: kiekybinis
tyrimas, naudojant anoniminę anket1, kurią sudarė 18 klausimų. Į anketos klausimus atsakinėjo 30
slaugytojų, dirbančių su išemine širdies liga sergančiais pacientais. Statistinei duomenų analizei buvo
naudojama "Excel" programa. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, dvi pagrindinės dalys, išvados
ir rekomendacijos. Pirmasis skyrius skirtas skaitytojams supažindinti su teoriniais pagrindais.
Antrasis skyrius skirtas praktinei slaugytojų veiksmų, susijusių su išemine širdies liga, kiekybinei
analizei atlikti. Rezultatai/išvados: tyrimas parodė, kad slaugytojos yra labai gerai informuotos apie
išeminę širdies ligą. Tačiau kai kurioms slaugytojoms trūksta žinių apie amžių, nuo kada pacientai
gali gauti antrinę prevenciją. Slaugytojos, dirbdamos su IŠL sergančiais pacientais, supažindina juos
su dažniausiai pasitaikančiais rizikos veiksniais, nes jų valdymas gali sumažinti ligos vystymąsi.
Slaugytojos labai dažnai atlieka veiksmus pagal profesines kompetencijas, tačiau ne taip dažnai
suteikia psichologinės motyvacijos pereiti prie sveikesnio gyvenimo būdo, kaip fiziologinius
veiksmus. Be to, dauguma slaugytojų teigia, kad visi rizikos valdymo veiksmai yra daugiau ar mažiau
veiksmingi. |
en_US |
dc.description.abstract |
According to World Health Organization (WHO), globally, cardiovascular disease (CVD) is
a significant health concern, responsible for 30% of all deaths. Ischemic heart disease (IHD) is the
most prevalent chronic, progressive and life-threatening disease and is one of the most common
causes of hospitalization in adults. The most common cause of cardiovascular pathology is
atherosclerosis, which is a chronic progression for many years and is exactly the clinic in the average
age. Mortality due to coronary heart disease and stroke in Lithuania is one of the largest in Europe. It
is also important to resolve risk factors in order to enhance the health condition of the population and
reduce cardiovascular disease mortality.
Problem of the research: what are the nurses’ actions for managing risk factors for patients
with ischemic heart disease? Aim of the research: to identify the nurses’ actions in managing risk
factors of ischemic heart disease in practice. Objectives of the research: 1. To review a theoretical
background of the ischemic heart disease, its cause, symptoms, risk factors and the needed nurses’
actions of prevention; 2. To evaluate the knowledge of nurses working with the patients with IHD
about the disease, including risk factors and the measures of prevention; 3. To determine the nursing
actions for patients with ischemic heart disease and the frequency of these actions. Research
methods: a quantitative research, using an anonymous questionnaire, which consisted of 18
questions. 30 nurses, working with patients with ischemic heart disease, were answering the
questions. For statistical data analysis “Excel” program was used. Structure of the paper: this thesis
consists of introduction, two main parts, conclusions and recommendations. The first chapter is
dedicated to familiarize readers with the theoretical background. The second chapter is devoted to
perform a quantitative analysis into the actions of nurses for the patients with ischemic heart disease
in practice. Results/conclusion: the research has shown that nurses are very well informed about the
ischemic heart disease. However, some nurses lack some knowledge about the age at which patients
can get the secondary prevention. Nurses, working with patients with IHD, introduce them with the
most common risk factors, because the management of them can reduce the development of the
disease. Nurses perform their actions according to the professional competencies very often, but the
nurses do not provide psychologal motivation to switch to a healthier lifestyle as often as
physiological actions. In addition, the majority of nurses say that all the actions of risk management
are more or less effective. |
en_US |
dc.language.iso |
en |
en_US |
dc.title |
Nurses Actions in Managing Risk Factors for Patients with Ischemic Heart Disease |
en_US |
dc.title.alternative |
Slaugytojų veiksmai,valdantys rizikos veiksnius pacientams, sergantiems išemine širdies liga |
en_US |
dc.type |
Other |
en_US |