Bendrosios praktikos slaugytojų veikla slaugant pacientus po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos

Abstract

Temos aktualumas: Skrandžio plyšimas – ūmi chirurginė būklė, skubiai diagnozuojama ir gydoma medikų komandos, kurioje yra slaugytojas. Jo vaidmuo pooperaciniu laikotarpiu yra itin svarbus, nes yra arčiausiai paciento, susiduriančio su įvairiomis slaugos problemomis, todėl turi gebėti vertinti paciento būklę, fizinius ir psichologinius poreikius. Darbo tikslas: Įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų veiklą slaugant pacientus po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos. Uždaviniai: 1) Išanalizuoti slaugos problemas ir bendrosios praktikos slaugytojų veiklą, slaugant pacientus po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos; 2) Atskleisti slaugos problemas, kylančias pacientams, po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos; 3) Nustatyti bendrosios praktikos slaugytojų atliekamus slaugos veiksmus pacientams po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos. Tyrimo problema: Kokia yra bendrosios praktikos slaugytojų veikla, slaugant pacientus po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos? Tyrimo objektas: Bendrosios praktikos slaugytojų veikla slaugant pacientus po plyšusio skrandžio susiuvimo operacijos. Metodika ir tiriamieji: Atlikta mokslinės literatūros analizė ir kiekybinis tyrimas. Duomenys buvo renkami anoniminės anketinės apklausos būdu. Tyrime dalyvavo 57 respondentai, kurie profesinėje veikloje susiduria su pacientais po plyšusio skrandžio susiuvimo oepracijos. Gauti atsakymai buvo suvesti į Microsoft Office Excel (2015) ir analizuojami programos viduje. Rezultatai: Beveik visi respondentai susiduria su pacientų jaučiamu stipriu arba vidutiniu skausmu, pykinimu ir (arba) vėmimu, nepakankama mityba, ribotomis judėjimo galimybėmis, pagalbos poreikiu, žinių trūkumu, daugiau nei du trečdaliai – su pacientų baime, nerimu, dehidratacija, kas antras – su šlapinimosi sutrikimais, infekcijos pasireiškimu operacinėje žaizdoje, karščiavimu. Beveik visi pacientams temperatūrą, arterinį kraujo spaudimą, pulsą, saturaciją vertina kartą arba du kartus per parą ir kai pacientas skundžiasi, nevertina kapiliarų prisipildymo laiko, jei pacientas nesiskundžia, kasdien seka šlapimo diurezę, vertina higienos būklę, pagalbos poreikį, skatina aktyvumą, bet tik du trečdaliai kasdien seka tuštinimąsi. Kas trečias neatlieka rankų higienos ir antiseptikos prieš kiekvieną manipuliaciją bei nepatikrina sterilių gaminių atsekamumo. Daugiau nei du trečdaliai skausmą vertina, kai pacientas turi skundų, kas antras naudoja skausmo skales, intensyvumą vertina prieš/po vaistų, kas trečias taiko nemedikamentinį skausmo malšinimą. Beveik visiems respondentams trūksta laiko paciento išklausymui.