Santrauka:
Darbo aktualumas: Kovo 11 d. PSO paskelbė COVID – 19 infekcijos pandemiją. Nuo koronaviruso plitimo pradžios pasikeitė viso pasaulio žmonių gyvenimas: daugelyje valstybių įvesti griežti karantino ribojimai, žmonės negalėjo keliauti ar tiesioginis bendravimas su artimaisiais. Lietuva buvo ne išimtis ir kovo 16 d. visoje šalyje buvo įvestas karantinas. Visu šiuo COVID – 19 pandemijos laikotarpiu padidėjo žmonių jaučiamas nerimas, dažnai buvo jaučiama baimė ir dėl to pasikeitė jų gyvenimo būdas ir atsirado elgsenos pakitimai. Pasaulyje jau yra atlikta tyrimų apie nėščiųjų emocinę būklę ir jaučiamą nerimą COVID – 19 pandemijos. Šis tyrimas atskleidžia lietuvių nėščiųjų emocinę būklę ir elgsenos pakitimus COVID – 19 pandemijos metu.
Darbo tikslas: nustatyti nėščiųjų emocinę būklę ir elgsenos pakitimus COVID – 19 pandemijos metu.
Uždaviniai:
1. Apibrėžti COVID – 19 infekcijos riziką nėštumui bei neigiamos emocinės būklės nėštumo metu reikšmę, moters ir naujagimio sveikatai.
2. Atskleisti nėščiųjų emocinę būklę COVID – 19 pandemijos metu.
3. Atskleisti nėščiųjų elgsenos pakitimus COVID – 19 pandemijos metu.
Darbo apibūdinimas: Atlikta anoniminė apklausa, kurioje dalyvavo COVID – 19 pandemijos metu nėščios moterys, siekiant išsiaiškinti nėščiųjų emocinę būklę ir elgsenos pakitimus COVID – 19 pandemijos metu.
Tyrimo metodika: Atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 394 moterys.
Rezultatai: Daugiausia tyrime dalyvavusių moterų buvo 20 – 30 metų amžiaus, dirbančios ir ištekėjusios. COVID – 19 pandemijos metu nėščiosios dažniausiai jaučia neigiamas emocijas – nerimą, baimę ir stresą. Nėščiosios dažniausiai nerimauja dėl vyresnio amžiaus artimųjų, dėl nėštumo ir dėl būsimo vaikelio. Taip pat dauguma respondenčių nerimauja dėl galimų nėštumo komplikacijų. Daugumai nėščiųjų dėl patiriamos emocinės įtampos buvo sunku užmigti ir suprastėjo miego kokybė, moterys jautė pastovų nuovargį ir neturėjo energijos. Prasidėjus COVID – 19 pandemijai, nėščiosios nebesusitiko su tėvais ir draugais, labai retai lankėsi viešose vietose ir nebekeliavo.
3
Išvados:
1. COVID – 19 infekcija padidina persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką. Neigiama emocinė būklė taip pat gali pakeisti fizinį aktyvumą, mitybos ir miego režimą, o tai savo ruožtu turi įtakos motinos nuotaikai ir vaisiaus vystymuisi.
2. COVID – 19 pandemijos metu nėščiosios dažniausiai jautė neigiamas emocijas, dažnai nerimavo dėl galimų nėštumo komplikacijų, vyresnio amžiaus artimųjų ir dėl būsimo vaikelio.
3. COVID – 19 pandemijos metu pasikeitė daugumos nėščiųjų elgsena. Jos mažiau keliavo, nelankė ir nesusitiko su tėvais ar kitais artimaisiais, vengia lankytis viešose vietose. Didžioji dalis nėščiųjų teigė, kad COVID – 19 pandemijos metu jaučiama baimė susijusi su jų elgsenos pakitimais.
Description:
Relevance: On March 11th WHO announced COVID – 19 infection as a pandemic. Since the start of the spread of the coronavirus it changed the life of people all around the world: in many countries strict quarantine restrictions were introduced, people could not travel or communicate with relatives in person. Lithuania was no exception and on March 16th quarantine was introduced throughout the whole country. COVID – 19 pandemic increased anxiety, people often felt fear, therefore, changed their lifestyle and behavioral changes emerged. There already are some studies carried out all over the world about the emotional state of pregnant women and anxiety during the COVID – 19 pandemic. This study reveals emotional state and behavioral changes of Lithuanian pregnant woman during the COVID – 19 pandemic.
Goal of the study: identify emotional state and behavioral changes of pregnant women during COVID – 19 pandemic.
Objectives:
1. Describe the risk of COVID – 19 infection to pregnancy and the impact of negative emotional state during pregnancy, to pregnant woman and newborns health.
2. Reveal the emotional state of pregnant woman during the COVID – 19 pandemic.
3. Reveal the behavioral changes of pregnant women during COVID– 19 pandemic.
Description of the work: Anonymous survey was carried out, involving women that were pregnant during COVID – 19 pandemic to find out emotional state and behavioral changes during the COVID – 19 pandemic.
Research methodology: quantitative research was made in which 394 women were involved.
Results: Most of women in the study were aged 20-30, worked and were married. During COVID - 19 pandemic, pregnant women often experienced negative emotions - anxiety, fear and stress and worried about their older loved ones, about pregnancy and about the unborn child. Pregnant women experienced difficulty falling asleep and decreased sleep quality due to emotional stress and felt fatigue or lack of energy. Due to COVID - 19 pandemic, pregnant women no longer meet their parents or friends, also, they rarely went in public places and did not travel.
5
Conclusions:
1. COVID – 19 infection increases the risk of miscarriage or premature birth. Negative emotional state can affect physical activity, diet and sleep schedule, and all of that can affect mothers mood and disturb fetal development.
2. During the COVID – 19 pandemic, pregnant women often felt negative emotions, worried about possible pregnancy complications, elderly relatives, and the unborn child.
3. The behavior of most pregnant women changed during the COVID-19 pandemic. They traveled less, did not visit and did not meet with parents or their other relatives and avoided visiting public places. The majority of pregnant women thought that fear was associated with changes in their behavior during COVID - 19 pandemic.
Keywords: pregnant women, emotional state, behavioral changes, COVID – 19