Santrauka:
Temos aktualumas: 2016 metais Norvegijoje, norvegų akušerių asociacija ištyrė 1500
akušerių dėl patiriamo perdegimo sindromo. Net 57,4 proc. tyrime dalyvavusių akušerių patyrė
skirtingo laipsnio perdegimą (Henriksen, 2016). 2020 metais Jordanijoje atlikto tyrimo metu
nustatyta, kad vidutiniškai 77,2 proc. akušerių pasireiškia perdegimo sindromas (Mohammad,
2020). Britų medicinos asociacijos atliktoje apklausoje 2019 metais buvo nustatyta, kad 80 proc.
jaunų gydytojų ar kitų medicinos srityje dirbančių specialistų turi didelę arba labai didelę riziką
patirti perdegimo sindromą (British Medical Association, 2019). Su laiku Lietuvoje taip pat vis
daugėja pranešimų, apie medicinos darbuotojų abejingumą savo pacientams ir jų pačių emocinį
išsekimą (Mažionienė, 2019). Pasak Abromaitienės (2014), perdegimo sindromą patiriančių
asmenų vis daugėja ir tai yra aktuali šiuolaikinės visuomenės problema.
Tyrimo problema: Koks yra perdegimo sindromo paplitimas tarp Lietuvos akušerių,
kurios dirba gimdymo ir akušerijos skyriuose?
Tyrimo objektas: perdegimo sindromo paplitimas tarp Lietuvos akušerių.
Tyrimo tikslas: nustatyti perdegimo sindromo paplitimą tarp Lietuvos akušerių.
Tyrimo uždaviniai: 1. Aprašyti perdegimo sindromo sampratą, bei rizikos faktorius,
lemiančius jo atsiradimą. 2. Nustatyti perdegimo sindromo paplitimą tarp akušerių, dirbančių
akušerijos skyriuose. 3. Nustatyti perdegimo sindromo paplitimą tarp akušerių, dirbančių
gimdymo skyriuose.
Tyrimo metodai ir kontingentas: atliktas kiekybinis tyrimas, vykdyta anoniminė
internetinė apklausa. Perdegimo sindromo paplitimui tirti naudotas standartizuotas Ch. Maslach
perdegimo sindromo klausimynas. Klausimynas yra laisvai prieinamas. Tyrime dalyvavo 292
akušerės.
Tyrimo išvados: Tyrimo metu nustatyta, kad akušerijos skyriuje daugiau kaip pusė
dirbančių akušerių patyrė žemo laipsnio emocinį išsekimą ir depersonalizaciją bei aukšto ir
vidutinio laipsnio pasitenkinimą asmeniniais pasiekimais. Pastebėta, kad dirbančioms šiame
skyriuje perdegimo sindromo atsiradimui daugiausiai įtakos turėjo miego trukmė ir šeiminė
padėtis. Gimdymo skyriuje daugiausiai akušerių patyrė vidutinio laipsnio emocinį išsekimą ir
pasitenkinimą asmeniniais pasiekimais bei žemo laipsnio depersonalizaciją. Pastebėta, kad
7
dirbančioms gimdymo skyriuje, perdegimo sindromo atsiradimui daugiausiai įtakos turėjo miego
trūkumas, netinkamos darbo sąlygos ir ilgos darbo valandos.
Description:
Relevance of the topic: In 2016 Norwegian Midwifery Association has studied 1500
midwives for burnout syndrome. 57,4 proc. of midwives experiences different levels of burnout
(Henriksen, 2016). A study conducted in Jordan (2020) fond that burnout syndrome occurs in 77,2
proc. of midwives (Mohammad, 2020). In 2019 British Medical Association’s conducted survey
‘Caring for the mental health of the medical workforce‘ it was established that 80 proc. of junior
doctors and other health care specialists were at high or very high risk of burnout (British Medical
Association, 2019). Over time, there are more and more reports about indifference of medical staff
to their patients and their own emotional exhaustion (Mažionienė, 2019). According to
Abromaitienė (2014) the number of people that are experiencing burnout syndrome are increasing.
It is relevant problem of our nowadays society.
Problem of the research: what is the prevalence of burnout syndrome among Lithuanian
midwives that are working in maternity and obstetrics department?
Research object: prevalence of burnout syndrome among Lithuanian midwives.
Aim of the research: to determine prevalence of burnout syndrome among Lithuanian
midwives.
Research tasks: 1. Describe the concept and factors of burnout syndrome that determine
its occurrence. 2. To determine the prevalence of burnout syndrome among midwives working in
obstetric wards. 3. To determine the prevalence of burnout syndrome among midwives working
in maternity wards.
Research object: prevalence of burnout syndrome among Lithuanian midwives.
Research methodology and contingent: a quantitative study was performed, data was
collected by using online questionnaire survey. In survey was used standardized Maslach burnout
syndrome questionnaire. The questionnaire is freely available. In survey participated 292
midwives.
Research findings: The study found that more than half of midwives that are working in
obstetrics department usually experience low-grade emotional exhaustion and depersonalization
and high to moderate degree satisfaction with personal accomplishments. It was observed that for
9
those who are working in this department, the onset of burnout syndrome was mainly influenced
by sleep duration and marital status. Respondents that are working in the maternity ward mostly
experience moderate emotional exhaustion and satisfaction with personal accomplishments, also
low-grade depersonalization. It was observed that for those who are working in maternity ward.
The onset of burnout syndrome was mainly influenced by lack of sleep, poor working conditions
and long working hours.