Santrauka:
Tyrimo aktualumas. Higienos instituto duomenimis (2018), Lietuvoje kiekvienais metais
gimsta apie 25 – 30 tūkstančių naujagimių. 2018 metais Lietuvoje gimė 26 159 gyvi naujagimiai, iš
kurių 9 360 sirgo. Net 468 naujagimiai gimė su įgimtomis širdies ir stambiųjų kraujagyslių
formavimosi ydomis. Daugiau kaip 30 įgimtų medžiagų apykaitos ligų naujagimiams gali sukelti
ilgalaikius sveikatos sutrikdymus arba būti mirtinos (Songailienė, 2013). Visuotinės naujagimių
patikros tikslas – ištirti naujagimius ir, nustačius įgimtus sveikatos sutrikimus, kuo greičiau pradėti
paskirtą gydymą (Vinskaitė ir kt., 2016). Teigiama, jog visuotinės naujagimių patikros pagalba nuo
sunkių sveikatos sutrikimų, kurias gali sukelti įgimtos medžiagų apykaitos ligos – įgimta hipotirozė
ir fenilketonurija, kiekvienais metais yra apsaugoma 10 – 15 asmenų (Songailienė, 2013). Ligos
metu, laiku pradėjus taikyti gydymą galima išvengti protinės ar fizinės negalios, mirtinų
komplikacijų (Nadišauskienė ir kt., 2019).
Tikslas – atskleisti nėščiųjų požiūrį į Lietuvoje vykdomą visuotinę naujagimių patikrą.
Uždaviniai: 1. Aprašyti visuotinę naujagimių patikrą Lietuvoje. 2. Atskleisti nėščiųjų
nuomonę apie visuotinės naujagimių patikros naudą, jos atlikimą ir ją vykdančius asmenis. 3.
Nustatyti nėščiųjų požiūrį į naujagimių genetinių medžiagų apykaitos sutrikimų patikrą. 4. Nustatyti
nėščiųjų požiūrį į naujagimių fiziologinių sutrikimų patikras.
Tyrimo metodika. Baigiamojo darbo metu buvo naudojami literatūros analizės, duomenų
rinkimo ir duomenų analizės metodai. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas. Duomenų rinkimui
taikyta anoniminė anketinė apklausa internetinėje erdvėje. Platinant anketą dalyvauti buvo
kviečiamos tik nėščios, pilnametės, Lietuvoje gyvenančios, lietuviškai rašančios, skaitančios bei
kalbančios moterys.
Tyrimo rezultatai. Didžioji dalis respondenčių sutinka, jog visuotinės naujagimių patikros
tyrimai yra būtini. Naujagimių patikrai dėl įgimtų medžiagų apykaitos sutrikimų pritaria trys
ketvirtadaliai respondenčių. Mažiau nei penktadalis apklaustųjų patikrai pritaria su išlyga, kai
giminėje yra panašių sveikatos sutrikimų turinčių asmenų. Absoliuti dauguma apklaustųjų pritaria
3
naujagimio patikroms dėl įgimtų širdies ydų, regos bei klausos sutrikimų. Visuotinę naujagimio
patikrą po dabartinio nėštumo apsisprendusios atlikti daugiau nei trys ketvirtadaliai nėščiųjų, o
nemotyvuotą baimę tyrimais pakenkti naujagimiui pažymėjo tik kelios respondentės. Nors didžioji
dalis tyrime dalyvavusių nėščiųjų nurodė, kad visuotinę naujagimių patikrą turėtų atlikti gydytojas,
tačiau penktadalis apklaustųjų pasitiki akušerės kompetencija ir mano, kad ji taip pat galėtų atlikti
patikrą. Maždaug trečdalis respondenčių sutiktų savo lėšomis dalyvauti išplėstinėse naujagimio patikros programose
Description:
Relevence of the study. According to the data of the Institute of Hygiene (2018), about 25
– 30 thousand newborns are born in Lithuania every year. In 2018, 26,159 living newborns were
born in Lithuania, of which 9,360 were ill. As many as 468 newborns were born with congenital
defects in the formation of the heart and large blood vessels. More than 30 congenital metabolic
diseases can cause long-term health problems or be fatal for newborns (Songailiene, 2013). The
purpose of the general newborn screening is to examine the newborns and, if congenital health
disorders are identified, to start the prescribed treatment as soon as possible (Vinskaite et al., 2016).
It is stated that with the help of general newborn screening, every year 10 – 15 people are protected
from serious health disorders that can be caused by congenital metabolic diseases - congenital
hypothyroidism and phenylketonuria (Songailiene, 2013). Mental or physical disability and fatal
complications can be avoided if the treatment is started at the right time (Nadisauskiene et al.,
2019).
Aim of work - to disclose pregnant women‘s approach to general newborn screening in
Lithuania.
Objective tasks: 1. To describe general newborn screening in Lithuania. 2. To disclose
pregnant women‘s approach to the benefits of general newborn screening, it‘s perfomance and the
persons performing it. 3. To identify pregnant women‘s approach to newborn screening for
congenital metabolic disorders. 4. To identify pregnant women‘s approach to newborn screening for
physiological disorders.
Methods of the study. Methods of literature analysis, data collection and data analysis
were used in the final work. Quantitative study method was chosen. An anonymous online
questionnaire survey was used for data collection. Only pregnant, adult, living in Lithuania, writing,
reading and speaking Lithuanian women were invited to participate in the questionnaire survey.
Results of the study. The majority of respondents agree that general newborn screening
tests are necessary. Three - quarters of respondents agree that screening for newborn‘s congenital
5
metabolic disorders is needful. Less than a fifth of respondents support screening with the exception
when there are relatives with similar health problems. The vast majority of respondents support a
newborn screening for congenital heart defects, visual and hearing impairments. More than three -
quarters of pregnant women chose to have a general newborn screening after the current pregnancy,
and only a few of respondents indicated that there was an unmotivated fear of harming the newborn.
Although the majority of pregnant women in the study indicated that a newborn screening should be
performed by a doctor, one - fifth of respondents trusted the competence of a midwife and believed
that she could perform a newborn screening as well. About a third of respondents would agree to
participate in extended newborn screening programs at their own expense.