DSpace talpykla

Inžinerinio paveldo pritaikymo turizmui galimybės Kauno mieste

Rodyti paprastą įrašą

dc.contributor.author Žiužnytė, Gerda
dc.date.accessioned 2020-08-27T10:12:32Z
dc.date.available 2020-08-27T10:12:32Z
dc.date.issued 2020-06-16
dc.identifier.uri http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/3970
dc.description Tourism is an integral part of the service sector for a variety of reasons: improves gross domestic product (GDP), which creates jobs, and heritage and cultural tourism our understanding and knowledge of the arts, artifacts and architecture, while emphasizing the need to preserve these symbols of history (Khurana, 2018) According to the data of the Lithuanian Department of Statistics, every year Lithuania receives more more arriving tourists from various foreign countries. Tourists visit various museums, castles, old towns, mounds, observation towers, but not exceptions for engineering heritage objects. Therefore, it is especially important to examine what kind of engineering heritage exists in Kaunas and how it is suitable for tourists. Kaunas is the second largest city in Lithuania, therefore the flow of tourists compared to smaller ones cities is quite large. In the Law on the Protection of Immovable Cultural Heritage of the Republic of Lithuania engineering heritage is defined as a structure or object recognized as significant that performs defense, production or technological function, but it can be adapted and used as object of tourist attraction. Kaunas city has a lot of surviving engineering heritage: fortress objects, Aleksotas and Žaliakalnis funiculars, Aleksotas aerodrome and Lithuanian Lithuania aviation museum, Kaunas railway tunnel and other objects that could attract tourists on their own exclusivity and historical past. en_US
dc.description.abstract Turizmas yra neatsiejama paslaugų sektoriaus dėl įvairių priežasčių: gerina bendrą vidaus produktą (BVP), kuria darbo vietas, o paveldo ir kultūros turizmas padidina mūsų supratimą ir žinias apie menus, artefaktus ir architektūrą, kartu pabrėžiant būtinybę išsaugoti šiuos istorijos simbolius (Khurana, 2018) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva kiekvienais metais sulaukia vis daugiau atvykstančių turistų iš įvairių užsienio šalių. Atvykę turistai lankosi įvairiuose muziejuose, pilyse, senamiesčiuose, piliakalniuose, apžvalgos bokštuose, tačiau ne išimtis ir inžinerinio paveldo objektai. Todėl yra ypač svarbu išnagrinėti, koks inžinerinis paveldas gyvuoja Kauno mieste ir kaip jis pritaikomas turistams. Kaunas – tai antras pagal dydį miestas Lietuvoje, todėl turistų srautas, lyginant su mažesniais miestais, yra gana didelis. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme inžinerinis paveldas apibrėžtas kaip reikšmingu pripažintas statinys ar objektas, kuris atlieka gynybinę, gamybinę ar technologinę funkciją, tačiau jis gali būti pritaikytas ir naudojamas kaip turizmo patrauklumo objektas. Kauno mieste yra nemažai išlikusio inžinerinio paveldo: Kauno tvirtovės objektai, Aleksoto ir Žaliakalnio funikulieriai, Aleksoto aerodromas ir ten esantis Lietuvos aviacijos muziejus, Kauno geležinkelio tunelis ir kiti objektai, kurie galėtų pritraukti turistus savo išskirtinumu ir istorine praeitimi. en_US
dc.language.iso other en_US
dc.subject Inžinerinis paveldas, turizmas, kultūros paveldas en_US
dc.title Inžinerinio paveldo pritaikymo turizmui galimybės Kauno mieste en_US
dc.title.alternative Possibilities of Adopting Engineering Heritage for Tourism in Kaunas City en_US
dc.type Other en_US


Šiame įraše esantys failai

Šis elementas randamas kataloge(-uose)

Rodyti paprastą įrašą

Ieškoti DSpace


Naršyti

Mano paskyra