Santrauka:
Tyrimo tikslas: įvertinti galvos padėties poveikį pusiausvyros rodikliams taikant kineziterapiją. Uždaviniai: 1. Įvertinti pirmos grupės tiriamųjų, su galvos nuokrypiu pirmyn daugiau kaip 2 cm, kaklo judesių amplitudes, giliųjų kaklą lenkiančių raumenų jėgą bei statinę pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos. 2. Įvertinti antros grupės tiriamųjų, su galvos nuokrypiu pirmyn mažiau kaip 2 cm, kaklo judesių amplitudes, giliųjų kaklą lenkiančių raumenų jėgą bei statinę pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos. 3. Palyginti pirmos ir antros grupių asmenims, jaučiantiems lėtinį kaklo skausmą, kineziterapijos poveikį galvos padėčiai bei statinei pusiausvyrai.
Metodika. Tyrime dalyvavo 20 asmenų, 16 moterų ir 4 vyrai. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes, pirmą grupę sudarė asmenys, kurių galvos nuokrypis pirmyn daugiau kaip 2 cm, antrą grupę sudarė asmenys, kurių galvos nuokrypis pirmyn mažiau kaip 2 cm. Tiriamieji pasirinktais instrumentais buvo įvertinti pirmąją reabilitacijos dieną. Pakartotinis vertinimas buvo atliekamas paskutinę reabilitacijos dieną (po 14 d.). Tyrimo instrumentai: goniometras, chronometras, Sigma Balance Balansavimo (pusiausvyros) platforma, centimetrinė juostelė, anketa. Prieš atliekant vertinimą tiriamieji buvo supažindinti vertinimo atlikimo eiga.
Rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad asmenims, kuriems galvos pasvyrimo kampas buvo mažesnis negu 2 cm, kineziterapijos poveikis galvos padėčiai ir pusiausvyros rodikliams buvo didesnis negu kitos grupės tiriamiesiems, kuriems buvo nustatytas galvos pasvyrimo kampas didesnis negu 2 cm.
Išvados: 1. Įvertinus pirmos grupės tiriamųjų, kuriems buvo nustatytas galvos nuokrypis pirmyn daugiau kaip 2 cm, judesių amplitudes, giliųjų kaklą lenkiančių raumenų ištvermę bei pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos, nustatėme, kad visų pirmos grupės tiriamųjų minėti rodikliai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). 2. Įvertinus antros grupės tiriamųjų, kuriems buvo nustatytas galvos nuokrypis pirmyn mažiau kaip 2 cm, judesių amplitudes, giliųjų kaklą lenkiančių raumenų ištvermę bei pusiausvyrą prieš ir po kineziterapijos, nustatėme, kad visų pirmos grupės tiriamųjų minėti rodikliai statistiškai reikšmingai pagerėjo (p<0,05). 3. Palyginus abiejų grupių tiriamųjų kaklo judesių amplitudžių, giliųjų kaklą lenkiančių raumenų ištvermę bei pusiausvyrą, nustatyta, kad antros grupės tiriamųjų visuose rodikliuose išskyrus vidutinį greitį frontalioje plokštumoje ir kaklo sukimo į kairę puse, buvo gauti geresni rezultatai negu pirmos grupės tiriamųjų, pokytis statistiškai reikšmingas (p<0,05).
Description:
The aim of the research is to assess the effect of the head on the balance measures using physiotherapy.
Tasks: 1. To evaluate the amplitude of the neck movements in the first group of patients that have a head displacement of more than 2 cm, deep neck muscle strength and a static equilibrium before and after physiotherapy. 2. To evaluate the amplitude of the neck movements in the second group of subjects with a head deviation of less than 2 cm, deep neck muscle strength and static balance before and after physiotherapy. 3. To compare the physical therapy effects on the head position as well as the static equilibrium of the first and the second group of people with chronic neck pain.
Methodology. There were 20 subjects participating in the research, 16 women and 4 men. The participants were split into two groups, the first group consisted of individuals with the head offset more than 2 cm and the second group of individuals consisted of the head offset less than 2 cm. The participants were evaluated twice with the selected instruments on the first and last day of rehabilitation (14 days apart). The instruments selected for the evaluation were as follow: goniometer, stopwatch, Sigma Balance Balancing platform, centimeter strip, and a questionnaire. All subjects were introduced to the evaluation process prior the assessment.
The Results. The research results revealed that the effect of physiotherapy on the head position and balance parameters was higher for the individuals that had a head displacement less than 2 cm versus the individuals with the head displacement of more than 2 cm.
The conclusion. We found that the mentioned indicators significantly improved in the first group of subjects (p <0, 05) with a head displacement of more than 2 cm forward, the amplitude of movements, deep neck-stretching muscle endurance and balance before and after physiotherapy. 2. After assessing the range of motion amplitudes, deep neck muscle endurance and balance before and after physiotherapy in the second group of subjects who had a head deviation of less than 2 cm in length, we found that all the first group of subjects mentioned the statistically significant improvement (p <0, 05). 3. Comparing the durability and balance of the deep neck muscles in both groups, it was found that the second group had a better results than the first group of subjects in all the parameters except the mean speed in the front plane and the neck rotation to the left side. The change was statistically significant (p <0.05).