Laikymo įtaka skirtingų veislių morkų kokybei

Abstract

Darbo apimtis – 47 puslapiai, tarp jų: 7 lentelės, 5 paveikslai ir 1 priedas. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti ,Nipomo‘, ‚Narbonne H‘, ‚Karlena‘, ‚Bangor F1‘ morkų cheminės sudėties kitimą priklausomai nuo skirtingų laikymo sąlygų. Bakalauro studijų darbas, 2019 – 2020 metais Kauno kolegijos aplinkos inžinerijos katedros, tyrimu laboratorijoje. Tyrimo metu ‚Nipomo‘, ‚Narbonne H‘, ‚Karlena‘, ‚Bangor F1‘ veislių morkose prieš laikymą ir po laikymo buvo nustatyta: sausosios medžiagos, tirpiosios sausosios medžiagos, pH, vitaminas C ir organinių rūgščių kiekiai, biometriniai rodikliai. Žinoma, kad daržoves laikant jos neišvengiamai praranda įvairias maistines medžiagas, jas puola grybinės ligos ir kiti kenkėjai, taip prarandama produkcija. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip kinta cheminė morkų sudėtis jas laikant skirtingomis sąlygomis. Analizuojant mokslinius duomenis ir literatūra, buvo siekiama išsiaiškinti tinkamiausius būdus laikyti morkas, griežtus kriterijus, kurių reikia laikytis, norint pasiekti kiek įmanoma geresnį rezultatą, ir prailginti daržovių tinkamo vartojimo laikotarpį. Taip pat buvo apžvelgta Lietuvos ir užsienio literatūra, kurioje yra pateiktos auginimo technologijos, rekomendacijos. Svarbiausi rezultatai ir išvados. Po 45 dienų laikymo didžiausias kiekis sausųjų medžiagų nustatytas ‚Bangor F1‘ veislės morkoms laikytoms III būdu – 13,25 proc., o mažiausias – ‚Nipomo‘ veislės morkoms laikytoms II būdu – 10,88 proc. Didžiausias tirpiųjų sausų medžiagų kiekis nustatytas ‚Narbonne H‘ veislės morkose laikytoms III būdu – 9,76 proc., o mažiausias – ‚Bangor F1‘ po laikymo II būdu – 7,63 proc. Didžiausia pH vertė nustatyta ‚Nipomo‘ veislės morkose po laikymo III būdu. Mažiausia pH vertė taip pat nustatyta šiai veislei po laikymo II būdu. Vitamino C didžiausi nuostoliai nustatyti ‚Nipomo‘ veislės morkoms laikytoms III būdu – 58,66 proc. Geriausiai išsilaikė ‚Bangor F1‘ veislės morkos laikytos II būdu, bei nustatytas didžiausias organinių rūgščių kiekis. Geriausiais biometriniais rodikliais pasižymėjo ‚Bangor F1‘ veislės morkos, kurių masės vidurkis siekė 210,23 g, ilgis – 32,00 cm. ‚Nipomo‘ veislės morkos pasižymėjo prasčiausiais biometriniais rodikliais, nustatytas morkų masės vidurkis siekė 110,97 g, ilgis – 16,00 cm.