Augalų apsaugos sistemos vertinimas lauko augalų auginimo technologijose Jolitos Kvedienės ūkyje

Abstract

Jau daugybė metų, kaip mokslininkai, agronomai ir kiti žemės ūkio specialistai dirbdami kartu, siekdami sukurti naujas augalų veisles, galinčias prisitaikyti prie sparčiai kintančių klimato sąlygų, skirtingo tipo dirvožemio, mažiau jautrias augalų veisles dirvos rūgštingumui, tačiau kol kas pasaulyje, nėra sukurtos nei vienos augalų veislės, kuri būtų visiškai atspari visoms ligoms ir kenkėjams. Mokslinės ir profesinės literatūros apžvalgoje analizuojami lauko augalai ir kenkėjai. Pateikiama Lietuvos ūkininkų auginamų augalų dalis procentais, aprašomi lauko augalai, vidutinis augalų derlingumas. Išanalizuota ir pateikta informacija apie lauko augalų ligų ir kenkėjų plitimo dinamiką Tauragės rajone, pateikiami aplinkosauginiai reikalavimai. Objekto tyrimo metodikos dalyje pristatomas Jolitos Kvedienės ūkis, pateikiama pagrindinė ūkio informacija, valdomas turtas, žemės naudmenos, pastatai, aprašomi investiciniai projektai. Tai pat aprašoma ūkyje auginamų lauko augalų veislės, išdėstoma ūkyje taikoma auginimo technologija. Apžvelgiama ūkyje auginamuose lauko augaluose paplitusios ligos ir kenkėjai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad ūkyje daugiausia pažeidimų sukėlę kenkėjai lemai (3,2 proc., 2020), švedinės muselės (7 proc., 2020), javiniai amarai (32 proc., 2018), žirniniai amarai (7 proc., 2020). Daugiausia pažeidimų sukėlusios ligos aptiktos geltonosios rūdys (2 proc., 2020), rinchosporiozė (1,3 proc., 2019), miltligė (43 proc., 2019). Ligų ir kenkėjų pažeidimams nustatyti buvo remtasi moksliniu metodiniu leidiniu „Žemės ūkio augalų kenkėjai, ligos ir jų apskaita“. Tai pat pateikiama ekonominė ūkio apžvalga, kurioje aprašomas valdomas materialusis turtas, ūkio sąnaudos, investicijos, pateikiami lauko augalų auginimo kaštai, nurodomas gautas grynasis pelnas. Pateikiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų programos, kuriomis ūkis pasinaudojo.