Emigrantų diskurso gerinimas internetinėje žiniasklaidoje: Lietuvos atvejis

Abstract

Darbo apibūdinimas: Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį vis didėjanti ekonominė emigracija ir išvykstančių žmonių srautai sukelia naujas diskusijas apie šią problemą. Bandoma nagrinėti priežastis, pasekmes ir netgi kurti strategijas, kurios padėtų susigražinti prarastą darbo jėgą ir nutekėjusius „protus“. Todėl labai svarbu tirti, kaip žiniasklaidoje reprezentuojama mirgracija, nes atsižvengiant į tai, galima spręsti ar žiniasklaida skatina, o galbūt mažina emigracijos srautus. Darbo problema: Žiniasklaida formuoja visuomenės nuomonę, o joje pateikiamas emigrantų įvaizdis yra neigiamas. Dėl šios priežasties pagrindinis tyrimo klausimas yra - ar žiniasklaida, būdama viena iš pagrindinių informacijos šaltinių, naujienas pateikia objektyviai ar subjektyviai ir ar tai turi įtakos formuojant visuomenės nuomonę apie emigrantus. Darbo tikslas: yra atliekant tyrimą išanalizuoti kaip formuojamas emigrantų diskursas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje ir parengti įvaizdžio gerinimo komunikacijos planą. Darbo metodai: Buvo atlikta turinio analizė bei kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Darbo struktūra: Įvade aptariamas baigiamojo darbo temos aktualumas. Teorinėje dalyje analizuojamas emigracijos reiškinys ir su juo susijusios sąvokos, tokios kaip – emigrantų įvaizdis, žiniasklaidos samprata ir emigracijos srautai Lietuvoje. Analitinėje darbo dalyje atliekami kiekybinis ir kokybinis tyrimai, analizuojami du internetiniai naujienų portalai (Delfi.lt ir 15min.lt) bei du internetiniai žurnalai (Pasaulio lietuvis ir Lietuvė) bei aptariami tyrimo rezultatai. O projektinėje dalyje pateikiamas komunikacijos planas internetinei žiniasklaidai padedantis formuoti labiau teigiamą nuomonę apie emigrantus bei preliminarios plano įgyvendinimo išlaidos. Darbo rezultatai: Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad 2019 metais Delfi.lt didžiausią dėmesį skyrė Didžioje Britanijoje vykstančiam „Brexit“, o 15min.lt emigrantų padarytiems nusikaltimams. Straipsniuose aprašyta informacija buvo neigiama, todėl ir visuomenė pasisakė prieš emigrantus komentuodama, kad jie yra tikri nusikaltėliai ir daro Lietuvai gėdą. Na, o internetiniuose žurnaluose publikuoti straipsniai buvo teigiamos tematikos, juose buvo rašoma apie emigravusių lietuvių pasiekimus ne tik užsienio šalyse, bet ir nuopelnus Lietuvai. Rekomendacijos: Norint pagerinti emigrantų įvaizdį naujienų portalai turėtų daugiau dėmesio skirti patvirtintų straipsnių atrankai, o internetiniai žurnalai – savo reklamavimui. Darbą sudaro 48 puslapiai, 14 lentelių, 15 paveikslų bei 40 literatūros ir informacijos šaltinių.