Slaugytojų veikla teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems

Stasiūnaitė, Ingrida

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
bendrosios praktikos slauga
→
Peržiūrėti elementą

Slaugytojų veikla teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems

Stasiūnaitė, Ingrida

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2871

Data: 2020-01-30

Santrauka:

Temos aktualumas: Laurs ir kt. (2018) tyrimo duomenimis, sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad žinių trūkumas, kaip reiktų elgtis su gedinčiais artimaisiais ir kaip slaugyti mirštantį pacientą, yra rimta problema, kuri trukdo užtikrinti visapusišką priežiūrą. Želaitė ir kt. (2019) atliktame tyrime teigia, kad didžiausius sunkumus slaugytojų darbe sukeliantys veiksniai – pacientų mirtys. Norint užtikrinti kokybišką ir visapusišką slaugą gyvenimo pabaigoje, svarbu išsiaiškinti kokia slaugytojų veikla yra vykdoma teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Tyrimo problema: kokia yra slaugytojų veikla teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems? Tyrimo objektas: slaugytojų veikla teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Tyrimo tikslas: atskleisti slaugytojų veiklą teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems. Tyrimo uždaviniai: aprašyti paliatyviosios pagalbos sampratą; teoriškai atskleisti slaugytojų veiklos aspektus teikiant pagalbą mirštančiajam ir jo artimiesiems; atskleisti slaugytojų veiklą teikiant dvasinę, psichologinę, socialinę bei fizinę pagalbą mirštančiajam; nustatyti slaugytojų veiklą teikiant pagalbą mirštančiojo artimiesiems. Tyrimo metodika: mokslinės literatūros analizė, kiekybinis tyrimas (anketinė anoniminė apklausa raštu). Tyrime dalyvavo 55 respondentai (bendrosios praktikos slaugytojai), 40 anketų pilnai užpildytos, 15 anketų buvo netinkamos. Atlikta statistinė duomenų analizė. Pagrindiniai empirinio tyrimo rezultatai: Tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma respondentų turi patirties slaugant mirštančiuosius. Mirštantiems dažniausiai pasitaikančios problemos: fiziologinės – kvėpavimo sunkumai ir prastas apetitas, psichologinės – nerimas, baimė, stresas ir depresija, socialinės ir dvasinės – vienišumo jausmas, artimųjų nelankymas, bendravimo poreikis ir tikėjimo (išpažinties) poreikis. Mirštančiųjų slaugos procese dažnai dalyvauja bendrosios praktikos slaugytojas, gydytojas, pacientas ir kiti specialistai. Labai dažnai yra teikiama fiziologinė (medicininė) pagalba, o dažnai psichologinė, socialinė ir dvasinė pagalba. Dauguma respondentų mano, kad mirštančiajam nereikėtų svarstyti priklausomybės nuo skausmą malšinančių vaistų ir visi respondentai teigia, kad yra svarbu užtikrinti orią paciento mirtį. Problemos, kurios dažnai trukdo užtikrinti visapusišką slaugą yra didelis darbo krūvis, personalo trūkumas ir laiko stoka. Siekiant užtikrinti visapusišką slaugą, papildomai reikėtų psichologo ir dvasininko arba dvasinio asistento. Vienodai svarbu suteikti pagalbą tiek pacientui, tiek jo artimiesiems. Didžioji dauguma respondentų mano, kad pacientas ir jo artimieji turėtų būti atsakingi už sprendimų priėmimą. Paciento artimaisiais reikia rūpintis netekties laikotarpiu, kol pacientas būna ligoninėje ir mirus pacientui. Slaugytojai bendraudami su mirštančiųjų artimaisiais dažniausiai susiduria su laiko stoka bei patiria artimųjų spaudimą dėl paciento priežiūros. Respondentai po paciento mirties dažniausiai pastebi artimųjų stresą bei nesugebėjimą suprasti jiems teikiamos informacijos. Mirštančiojo artimiesiems labiausiai reikalinga psichologinė pagalba, taip pat svarbi dvasinė ir emocinė parama.

Description:

Topic relevance: According to Laurs et al. (2018), health specialist state that lack of knowledge on dealing with mourning relatives and taking care of dying patient is a serious matter prevending from providing comprehensive care. In a study conducted by Želaitė et al. (2019) it was revealed that the factors which create the biggest difficulties for nurses are deaths of patients. In order to ensure quality and comprehensive nursing care towards one’s life, it is vital to recognize the nursing activities while assisting a dying patient and their relatives. Research topic: what are nursing activities while providing assistance to a dying patient and their relatives? Research object: nursing activities while providing assistance to a dying patient and their relatives. Research objective: to uncover nursing activities while providing assistance to a dying patient and their relatives. Research problems: defining palliative care; theoretically uncover aspects of nursing activities while providing assistance to a dying patient and their relatives; uncover nursing activities while providing spiritual, psychological, social and psychical help to a dying patient; setting nursing activities while assisting the relatives of a dying patient. Research methods: analysis of scientific literature, quantitative research (anonymous questionnaire by writing). 55 responders took the questions (general practice nurses), 40 surveys were complete, while 15 were deemed unusable. Statistical data analysis was conducted. Main finding of the empirical research: The research shows that the majority of responders have had same experience taking care of dying patients. The most common problems dying patients have to endure: physiological – breathing problems and poor appetite, psychological – anxiety, fear, stress and depression, social and spiritual – the feeling of loneliness, the neglect of relatives, the demand for communication and the need for faith (confessions). The process of caring for a dying patient involves a general practice nurse, a doctor, a patient and other specialists. Very often the physiological (medical) assistance is required, while psychological, social and spiritual help is needed often. The majority of responders believe that the dying patient should not be concerned about an addiction to painkillers and all of the responders agree that it is vital to ensure a dignified death of a patient. Problems, which usually disturb ensuring comprehensive care are heavy work loads, lack of both personnel and time. In order to ensure comprehensive care, additional services of a psychologist and a cleric or a spiritual assistant are needed. It is equally important to care for both the patient and the relatives. The majority of responders agree that both the patient and the relatives should be responsible for making decisions. The relatives of the patient should be taken care of during the time of patient’s stay in the hospital and in the event of their death. When in contact with relatives of a dying patient, nurses frequently deal with lack of time and are under the pressure from the relatives relating to the care of the patient. Responders after the patient’s death usually notice the stress relatives experience and the lack of comprehensiveness to the information they are given. The relatives usually required psychological help, with spiritual and emotional support being as equally as important.

Rodyti visą įrašą