Santrauka:
Relevance of the study: Emergency medical response workers, both: nurses in ambulance and in the
emergency ward, encounter by far the most occupational hazards than any other kind of medical staff.
Emergency medical care workers, especially nurses, are often confronted with a variety of
occupational hazards due to the specific nature of their work, and the environment they work at
resulting in physical disability of unidentified workers. Long hours of work, heavy workload, rush
and recklessness, and many other risk factors that will be mentioned in this research can lead to
serious injury or illness. These factors can determine the effectiveness of the nurse's work, the quality
of patient care or safety, life and work satisfaction. Aim of the study: To reveal physical risks
experienced by ambulance and emergency department nurses. The objectives: To analyze scientific
literature related with physical risk factors. To reveal physical risk factors which are experienced by
ambulance nurses. To reveal physical risk factors which are experienced by emergency room nurses.
To compare physical risk factors experienced by ambulance and emergency room nurses.
Research methods: Foreign countries scientific literature analysis, with non-probabilistic purposive
sampling X nurses who work in 2nd level hospital emergency department and Y nurses who work in
ambulance were questioned. Survey was accomplished by using written semi- structured
questionnaire. Results were calculated with excel program.
Conclusions: Long working hours, heavy physical workload, poor ergonomics, rush, recklessness
lead to physical risk factors for emergency medical response nurses. Biggest risk factors for
ambulances nurses are risk of falls, risk of neck and leg injuries, risk of needle stick injuries from
used needles and risk of accidents in high speed ambulances. Noise from patients and patient relatives
increases the risk of additional stress for nurses working in emergency department. Emergency
department nurses have poor ergonomics and heavy workload which causes falls and leg injuries.
Nurses working in emergency services has higher risk of sleeping disorders, neck and leg injuries and
falls than nurses working in emergency department while nurses in emergency department has higher
risk of additional stress from noise by patients and patients’ relatives. And risks of needle stick
injuries are similar but high in both nurses working in emergency department and nurses working in ambulance services.
Description:
Darbo aktualumas: Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai : slaugytojai greitosios automobilyje
ir skubiosios pagalbos skyriuje, susiduria daugiausiai su darbu susijusiomis rizikomis, daugiau nei
kiti medicinos specialistai. Skubios medicinos pagalbos specialistai, ypač slaugytojai, dėl specifinio
darbo pobūdžio dažnai susiduria su įvairiomis darbinėmis situacijomis, per kurias neretai patiria
fizinius negalavimus. Ilgos darbo valandos, sunkus krūvis, skubėjimas ir neapdairumas, bei daug kitų
rizikos faktorių, kurie bus paminėti šiame darbe, gali privesti prie sunkios traumos ar ligos. Šie
veiksniai gali lemti slaugytojo darbo efektyvumą, kokybiška pacientų priežiūrą ir saugumą, bei
pasitenkinima gyvenimu ir darbu. Darbo tikslas: Atskleisti greitosios medicinos pagalbos ir skubios
pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamas fizines rizikas. Uždaviniai: Išanalizuoti literatūros šaltinius
susijusius su slaugytojų patiriamais fiziniais rizikos faktoriais. Nustatyti patiriamų fizinių rizikos
faktorių pasireiškimą greitosios medicinos pagalbos specialistų tarpe. Nustatyti patiriamų fizinių
rizikos faktorių pasireiškimą skubiosios pagalbos specialistų tarpe. Palyginti greitosios medicinos
pagalbos ir skubios pagalbos skyriaus slaugytojų patiriamų fizinių rizikos faktorių pasireiškimą.
Tyrimo metodika: Užsienio šalių mokslinės literatūros analizė. Atsitiktine atranka buvo apklausti X
slaugytojai dirbantys antro lygio skubios pagalbos departamentuose ir Y greitosios medicinos
pagalbos slaugytojai. Duomenys gauti pateikiant uždaro ir atviro tipo klausimyną. Rezultatai
suskaičiuoti naudojant Excel programą.
Išvados: Ilgos darbo valandos, sunkus fizinis krūvis, prasta ergonomika, skubėjimas, neapdairumas
lemia skubiosios medicinos pagalbos slaugytojų patiriamas fizines rizikas. Didžiausi rizikos faktoriai
greitosios slaugytojams yra: pakritimo rizika, kaklo ir kojų sužalojimų rizika, rizika įsidurti su
panaudota adata ir avarijų rizika dėl didelio greitosios greičio. Pacientų ir jų artimųjų keliamas
triukšmas padidina papildomo streso riziką slaugytojams, dirbantiems skubios pagalbos skyriuje.
Skubiosios pagalbos skyriaus slaugytojai pasižymi prasta ergonomika ir dideliu darbo krūviu, kurie
lemia kritimus ir kojų sužalojimus. Greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantys slaugytojai
turi didesnę miego sutrikimų riziką, kaklo ir kojų sužalojimų, bei kritimo rizikas, negu slaugytojai
dirbantys skubios pagalbos skyriuje. Skubiosios pagalbos slaugytojai turi didesnį papildomą stresą
nuo pacientų ir jų artimųjų sukeliamo triukšmo. Rizika susijusi su įsidurimu su adata yra panaši,
tačiau didelė abiems, tiek skubiosios pagalbos skyriuje, tiek greitosios pagalbos tarnybose dirbantiems slaugytojams.