Santrauka:
Obelų veislių tyrimas įmonėje UAB ,,Luksnėnų sodai“ atiktas 2017-2019 metais. Įmonė UAB
,,Luksnėnų sodai“ įsikūrė 1990 metais, nuo pat įmonės įsikūrimo pradţios auginamos obelų veislės su vegetatyviniu M.26 (ENG) poskiepiu „Auksis‟, „Melrosa‟, „Connel red‟, „Alva‟. Įmonėje buvo atliekamas augumo ir derėjimo tyrimas skirtingoms obelų veislėms. Lietuvos sodininkai augina įvairiausias obelų veislias su skirtingais poskiepiais, kurios duoda skirtingą derlių, auginamos ir genimos skirtingomis schemomis. Tačiau ištirti, kokią įtaką turi vienodas poskiepis skirtingoms obelų veislėms, jų derėjimui ir augumui labai svarbu. Mokslinės ir literatūrinė apţvalga – šią dalį sudaro 11 puslapių, pristatomas obelų veislių asortimentas populiarus tarp Lietuvos sodų augintojų, skirtingų veislių požymiai, vegetatyvinių poskiepių įvairovė. Analitinė dalis – šią dalį sudaro 23 puslapiai, pristatoma įmonė, valdomas biologinis ir materialusis turtas, įmonėje auginamos obelų veislės, derlingumai, atliekamas augumo ir derėjimo tyrimas, analizuojamos obelų veislių charakteristikos, įvertinamos tyrimo sąlygos, sode plintančios ligos ir kenkėjai, atskleidţiami tyrimo rezultatai. Atlikus augumo ir derėjimo tyrimą įmonėje UAB ,,Luksnėnų sodai“ buvo nustatyta, kad visos tirtos obelų veislės davė skirtingus rezultatus. Tirtų obelų veislių „Auksis‟, „Melrosa‟, „Connel Red‟, ir „Alva‟ rezultatai buvo skirtingi. Vaismedţių ţydėjimo gausumas skirtingais metais yra nevienodas. Tyrimo laikotarpiu gausiausiai ţydėjo „Auksis‟ veislės obelys, ţiedų gausumas siekė 7,37 balo. Prasčiau ţydėjo
„Alva‟ veislės obelys – 4,88 balo. Prasčiausiai ţydėjo „Connel Red‟ veislės obelys – 3,43 balo. Apskaičiavus derlių iš 1 vaismedţio, didţiausią derlių davė „Auksis‟ veislės obelis – 11,8 kg. Maţiausią derlių davė „Connel Red‟ veislės obelis – 5,1 kg. Apskaičiavus vidutinį vaisiaus svorį, daugiausiai svėrė „Connel Red‟ obuolys – 177g., mažiausiai „Auksis‟ veislės obuolys – 105,5g. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojamasi LAMMC filialo SDI mokslininkų A. Sasnausko, D. Gelvonauskienės ir R. Rugieniaus sudaryta sodo augalų veislių tyrimo metodika.
Description:
Apple tree breed research in enterprise Ltd. “Luksnėnų sodai” 2017-2019. Enterprise Ltd. “Luksnėnų sodai” has been established in 1990, right from the beginning of enterprise establishment apple tree breeds („Auksis‟, „Melrosa‟, „Connel red‟, „Alva‟) are grown using vegetative M.26 rootstocks. Growth and fruit yield research was done in the enterprise. Lithuanian gardeners grow the most various apple tree breeds using different rootstock and schemes, which give different fruit yields. However to research what influence the same rootstock has on different apple tree breeds is of huge importance. Scientific and literary survey part consists of 11 pages. It presents a popular among Lithuanian gardeners apple tree breeds‟ assortment, different breeds‟ traits and vegetative rootstock variety. Analytical part has 23 pages. It presents the enterprise, biological and material wealth, grown apple tree breeds, yields, research done on growth and fruit yield, apple tree breeds characteristics analysis, research conditions‟ estimation, diseases and pests that spread in gardens, research results. After the growth and yield research in the enterprise Ltd. “Luksnėnų sodai” it was established, that all apple tree breeds gave different results. Researching apple tree breeds „Auksis‟, „Melrosa‟, „Connel red‟, “Alva” gave variant results. Each fruiter blossom richness is not the same in different years. During the research „Auksis‟ breed blossomed the most, its bloom amount reached a 7.37 score. “Alva” trees blossomed less, the score was 4.88. The least amount of blooms came from „Connel Red‟ breed –
3.43 score. Calculating yield from one fruiter „Auksis‟ gave the biggest harvest of 11.8 kg. The lowest amount was provided by „Connel Red‟ – 5.1 kg. “Colonel Red” apple had the greatest average weight of 177g. , the lightest was „Auksis‟ apple – 105.5g. To reach the work‟s goal, garden plant breeds research methodology formed by LAMMC branch SDI scientists A. Sasnauskas, D. Gelvonauskienė and R. Rugienius was used.