Paauglių, turinčių protinę negalią, savarankiškumo ir suvokimo apie lytiškumą įvertinimas

Neimontaitė, Rimantė

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ergoterapija
→
Peržiūrėti elementą

Paauglių, turinčių protinę negalią, savarankiškumo ir suvokimo apie lytiškumą įvertinimas

Neimontaitė, Rimantė

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2713

Data: 2019-09-20

Santrauka:

Viena iš didžiausių neįgaliųjų problemų – poreikių nepatenkinimas. Poreikiai būna įvairūs – maisto, saugumo, taip pat ir lytiniai. Neįgalieji gauna nepakankamą arba jokio lytinio švietimo, žinių, kaip patenkinti savo lytinius poreikius. Nežinant, kaip patenkinti savo lytinius poreikius, jiems kyla daug elgesio bei lytinių problemų tokių, kaip vojaurizmas, vieša masturbacija, kraujomaiša ir pan. Reikia užtikrinti tinkamą lytinį švietimą protiškai neįgaliems asmenims, tam, kad būtų išvengta lytinių bei elgesio problemų. Tikslas: įvertinti paauglių, turinčių protinę negalią, savarankiškumą ir suvokimą apie lytiškumą. Uždaviniai: 1. Įvertinti paauglių, turinčių protinę negalią, savarankiškumą. 2. Įvertinti paauglių, turinčių protinę negalią, savarankiškumą pagal protinį atsilikimą. 3. Įvertinti paauglių, turinčių protinę negalią, suvokimą apie lytiškumą. 4. Įvertinti paauglių, turinčių protinę negalią, suvokimą apie lytiškumą pagal protinį atsilikimą. Metodika: Buvo atliktas statistinis tyrimas Vilijampolės socialinės globos namuose, esančiuose Kaune. Tyrime dalyvavo ten gyvenantys ir protinę negalią turintys paaugliai, kurių amžius buvo 12-18 metų. Žinioms apie lytiškumą įvertinti buvo naudotas GSKQ klausimynas, savarankiškumui WeeFIM – funkcinio nepriklausomumo pediatrinė versija. Rezultatai: Apskaičiavus visų tiriamųjų vidutinius žinių apie lytiškumą rodiklius pastebėta, jog šio rodiklio rezultatai yra labai žemi. Asmenys, su lengva protine negalia, nepasiekė pusės galimų žinių apie lytiškumą rodiklių, turintys vidutinę protinę negalią, nepasiekė nei ketvirtadalio visų rodiklių. Buvo skaičiuotas paauglių savarankiškumas - lengvą protinį atsilikimą, turintys tyrimo respondentai yra kiek labiau savarankiškesni nei turintys vidutinį protinį atsilikimą. Išvados: 1. Paaugliai, turintys protinę negalią, yra savarankiški savipriežiūros bei mobilumo srityse, biosocialinių funkcijų srityje reikalinga minimali bei vidutinė pagalba. 2. Paauglių, turinčių protinę negalią, savarankiškumas iš dalies priklauso nuo protinio atsilikimo lygio: lengvą protinę negalią, turintys asmenys yra nežymiai savarankiškesni už asmenis, turinčius vidutinę protinę negalią. 3. Paauglių, turinčių protinę negalią, suvokimas apie lytiškumą yra labai skurdus: mažiausios žinios yra apie lytiškai plintančias ligas, lytiškumą, kontracepciją, nėštumą. 4. Paauglių, turinčių negalią, suvokimas apie lytiškumą iš dalies priklauso nuo protinio atsilikimo lygio: lengvą protinį atsilikimą turintys asmenys išmano daugiau apie žmogaus fiziologiją, lytinį aktą, nėštumą ir lytiškai plintančias ligas negu asmenys, turintys vidutinį protinį atsilikimą.

Description:

One of the biggest problems of disabled people is the lack of satisfaction. Needs are diverse – food, security, sex. People with disabilities receive inadequate or no sexual education, knowledge of how to deal with their sexual needs. Without knowing how to deal with it, they have a lot of behavioral and sexual problems like voyeurism, public masturbation, incest and so on. It is necessary to ensure proper sexual education for intellectually handicapped persons in order to avoid sexual and behavioral problems. Aim: to evaluate the autonomy and understanding of sexuality of adolescents with intellectual disability. Tasks: 1. To evaluate the independence of adolescents with intellectual disability. 2. To evaluate the independence of adolescents with intellectual disability by mental retardation level. 3. To evaluate the understanding of sexuality of adolescents with intellectual disability. 4. To evaluate the understanding of sexuality of adolescents with intellectual disability by mental retardation level. Metodics: A statistical survey was carried out at Vilijampolės socialinės globos namai in Kaunas. The study included mentally disabled teenagers aged 12-18 years. GSKQ questionnaire was used to assess knowledge of sexuality, WeeFIM – for functional independence. Results: Calculating the average indicators of sexuality among all subjects showed that average of this indicator was very low. Individuals with mild mental retardation did not reach half of the indicators of sexuality and persons with moderate mental disability did not reach a quarter of all indicators. A survey showed that adolescents with mild mental retardation is more autonomous than those with moderate mental retardation. Conclusions: 1. Adolescents with mental retardation are self-sustaining and mobile, with minimal and medium help in biosocial functions. 2. Self-autonomy of adolescents with mental retardation is partly dependent on mental retardation. 3. The perception of sexuality among adolescents with mental retardation is very low. 4. Understanding about sexuality of adolescents with mental retardation is partly dependent on the level of mental retardation.

Rodyti visą įrašą