Ergoterapijos poveikis savarankiškumui ir bendravimui asmenims, sergantiems depresija

Jokubaitis, Artūras

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ergoterapija
→
Peržiūrėti elementą

Ergoterapijos poveikis savarankiškumui ir bendravimui asmenims, sergantiems depresija

Jokubaitis, Artūras

URI: http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2705

Data: 2019-09-20

Santrauka:

Tyrimo tikslas: Įvertinti ergoterapijos suteikiamą poveikį asmenų, sergančių depresija, bendravimui ir savarankiškumui. Tyrimo uždaviniai: Įvertinti asmenų, sergančių depresija, bendravimo gebėjimus prieš ir po ergoterapijos. Nustatyti asmenų, sergančių depresija, savarankiškumą ir prioritetus kasdieninėje veikloje. Metodika: Tyrimas atliktas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, Psichiatrijos klikose, Marių sektoriuje. 20 tiriamųjų sergančių lengva depresija arba vidutinio sunkumo depresija, nuo 18 iki 69 metų amžiaus, 8 vyrai ir 12 moterų. Kiekvienam pacientui buvo skirta po 10 užsiėmimų. Naudota Bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdių verinimo skalė ACIS, kad įvertinti pacientų bendravimo sugebėjimus prieš ir po ergoterapijos. Taipogi naudotas Kanadietiškas veiklos atlikimo testas, kad sužinoti pacientų prioritetus kasdieninėje veikloje ir su kokiomis savarankiškumo problemomis jie susiduria tam, kad parinkti tinkamas ergoterapijos veiklas.Vykdant tyrimą buvo parengta anketa, kurioje pacientas suteikė informaciją apie save. Rezultatai: ACIS vertina kiekviena bendravimo funkciją iki 4 balų. Maksimalus įvertinimas – 80 balų. Bendras abiejų lyčių priaugis, nuo 63,85 balų pasiekė 74,50 balus po 10 ergoterapijos užsiėmimų, procentaliai beveik 17% (10,65 balo) padidėjo tiriamųjų bendravimo ir tarpasmeninės sąveikos įgūdžiai. Grupiniai užsiėmimai labiausiai padėjo vyrams ir sergantiesiems vidutinio sunkumo depresija. Kanadietiškas veiklos atlikimo testas parodė, jog depresija sergantys pacientai dėl simptomų, kaip emocijų ir jausmų nevaldymo negali pilnavertiškai gyventi ir bendrauti su kitais asmenimis. Ergoterapijos grupiniai užsiėmimai gali būti labiau oreantuoti į atsiapalaidavimą kas labiau patenkina paciento gyvenimą.

Description:

The aim of research: To evaluate the effect of occupational therapy in people with depression and on their autonomy and communcation. Objectives of the research: • To evaluate people‘s with depression communication skills before and after occupational therapy. • To determinate people‘s with depression, autonomy and priorities in daily activity. Methods: The study has been done at Marios sector of Psychiatry Clinic of Kaunas State Hospital. 20 participants with depression, from 18 to 69 years of age, 8 males and 12 females. Every participant had exactly 10 occupations. The Assessment of Communication and Interaction Skill (ACIS) has been used to determinate the skills of communication before and after occupational therapy. Also Canadian occupational performence measure has been used, to find out what kind of priorities and self-care problems do patiens have to deal with in their daly living so that a correct method of occupational therapy could be chosen. While making this study, patiens have been given a questionnaire in which patients gave more information about themselves. • Results: ACIS is measuring every function of commucation up to 4 points. Maximum score is 80 points. Both genders together went from 63,85 points to 74,50 after 10 occupational therapy sessions, almost 17% (10,65 points) of growth in patients communication and interaction skills. Group sessions mostly helped to males with worse depression. Canadian occupational performence measure showed, that people suffering from depression and it‘s symptoms such as unability to control emotions are incapable of living in the right way and communicate with other people. Occupational therapy group sessions could be more orentated towards relaxin, what can satisfy patients life more.

Rodyti visą įrašą