Asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, pažeistos viršutinės galūnės smulkiosios motorikos, paviršinių lietimo jutimų ir savarankiškumo sąsajos

Čaikauskaitė, Justina

Dspace pagrindinis
→
Studentų baigiamieji darbai - Studijų programos
→
ergoterapija
→
Peržiūrėti elementą

dc.contributor.author	Čaikauskaitė, Justina
dc.date.accessioned	2019-09-20T10:13:03Z
dc.date.available	2019-09-20T10:13:03Z
dc.date.issued	2019-09-20
dc.identifier.uri	http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/2702
dc.description	The aim of the work: to evaluate conjunction between upper limb fine motor function, tactile sensation and self-sufficiency after brain stroke. Tasks of the work: 1. To evaluate fine motor function of the stroke affected hand in the beginning and the end of the research . 2. To evaluate tactile sensation in stroke affected hand in the beginning and the end of the research. 3. To evaluate self-sufficiency in the beginning ant the end of the research. 4. To find link between fine motor function, tactile sensation and self-sufficiency in stroke affected hand. Methodology: The research was carried out in 2019 March and April in Kaunas clinical hospital, neurology I department. The study involved 8 people who suffered a stroke and had an affected hand by it. Of these, 2 women (25%) and 6 men (75%). The average age of the subjects was 71,8 ± 10,3 years. Research instruments: 1. Nottingham sensory assessment; 2. Moberg Pick-up test; 3. Functional independence measure (FIM); 4. Mini-Mental State Examination (MMSE) used as a selection criteria. Subjects stroke affected hand‘s fine motor function and tactile sensation was developed, during occupational therapy. Study participants were evaluated before and after occupational therapy. The duration of the session lasted 30 – 40 min., 5 times for each participant. Conclusions: 1. Fine motor skill function of the stroke affected hand after occupational therapy had improved however there was no statisticaly meaningful difference. 2) After occupational therapy tactile sensation function of stroke affected upper limb for most of the participants remain weakened. 3) Funcional independence of the people who suffered stroke after occupational treatment were found slightly improved. 4) Tactile sensation improvement in stroke affected hand do not depend of fine motor function and functional independence. Although there was found light conjunction between self-sufficiency and fine motor skill function.	en_US
dc.description.abstract	Justina Čaikauskaitė. Asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, pažeistos viršutinės galūnės smulkiosios motorikos, paviršinių lietimo jutimų ir savarankiškumo sąsajos. Bakalauro baigiamasis darbas / darbo vadovė asist. Giedrė Ganusauskienė.; Kauno kolegija, Medicinos fakultetas, Reabilitacijos katedra. – Kaunas, 2019 - 30 psl. Darbo tikslas: Nustatyti asmenų, persirgusių galvos smegenų insultą, sąsajas tarp pažeistos viršutinės galūnės smulkiosios motorinės funkcijos, paviršinių lietimo jutimų bei savarankiškumo. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, pažeistos viršutinės galūnės smulkiosios motorikos funkciją tyrimo pradžioje ir pabaigoje. 2. Įvertinti asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, paviršinius viršutinės galūnės lietimo jutimus tyrimo pradžioje ir pabaigoje. 3. Įvertinti asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, savarankiškumą tyrimo pradžioje ir pabaigoje. 4. Rasti asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, sąsajas tarp viršutinės galūnės motorinės funkcijos, lietimo jutimų ir savarankiškumo. Metodika: tyrimas buvo atliktas 2019 m. kovo ir balandžio mėnesiais Kauno klinikinės ligoninės Neurologijos I skyriuje. Tyrime dalyvavo 8 asmenys patyrę galvos smegenų insultą su pažeista viršutine galūne. Iš jų buvo 2 moterys (25 proc.) bei 6 vyrai (75 proc.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 71,8 ± 10,3 metai. Tyrimo instrumentai: 1. Nottingham jutimų vertinimo testas; 2. Mobergo paėmimo testas; 3. Funkcinis nepriklausomumo testas (FNT); 4. Trumpas protinės būklės tyrimas (TPBT) naudotas kaip atrankos kriterijus. Tyrimo metu buvo lavinamos tiriamųjų pažeistos viršutinės galūnės smulkiosios motorikos ir plaštakos paviršinių jutimų funkcijos, taikant ergoterapijos užsiėmimus. Tiriamieji buvo vertinami prieš ergoterapijos taikymą ir po jo. Kiekvienam tiriamajam užsiėmimai truko 30 – 40 min., po 5 kartus. Išvados: 1) Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos rankos smulkiosios motorikos funkcija po ergoterapijos užsiėmimų taikymo pagerėjo, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negauta. 2) Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos viršutinės galūnės paviršinių jutimų funkcija po ergoterapijos procedūrų daugumai tiriamųjų išliko susilpnėjusi. 3) Asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, savarankiškumas po taikyto poveikio tyrimo pabaigoje pagerėjo nežymiai. 4) Asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, pažeistos viršutinės galūnės paviršinių jutimų funkcijos gerėjimas nepriklauso nuo smulkiosios motorinės funkcijos ir savarankiškumo. Tačiau rasta sąsaja tarp savarankiškumo ir smulkiosios motorikos gerėjimo.	en_US
dc.language.iso	other	en_US
dc.subject	Galvos smegenų insultas, paviršiniai lietimo jutimai, smulkioji motorika.	en_US
dc.title	Asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, pažeistos viršutinės galūnės smulkiosios motorikos, paviršinių lietimo jutimų ir savarankiškumo sąsajos	en_US
dc.title.alternative	Upper Limb Fine Motor Function, Tactile Sensation and Self-Sufficiency Conjunction After Brain Stroke	en_US
dc.type	Other	en_US