Kokosų ir sviestmedžių aliejų pagrindu pagamintų kremų poveikis dehidratuotai rankų odai

Abstract

Baigiamojo darbo tikslas – nustatyti kokosų ir sviestmedžių aliejų pagrindu pagamintų kremų poveikį dehidratuotai rankų odai. Atlikus mokslinės literatūros analizę, galima išskirti, kad dehidratuota rankų oda pasižymi sausumu, nelygumu, šiurkštumu, pleiskanojimu, niežuliu, paraudimu. Tai lemia paviršiaus aktyvių medžiagų ir tirpiklių, įeinančių į agresyvias kasdieninės higienos priemones, naudojimas, nuolatinis rankų plovimas, cheminių valymo tirpiklių sąlytis, šaltas, sausas ir mažai drėgmės turintis oras, profesinė veikla, išorės veiksniai (pvz. UV spinduliai), mechaninė žala. Kokoso aliejų sudaro laisvosios riebalų rūgštys, kaip: laurino, miristino, palmitino, kaprilo, kaprino, oleino, linolo ir stearino. Jis klasifikuojamas į dezodoruotą, rafinuotą; gryną, nerafinuotą; ypač tyrą kokosų aliejų. Jis drėkina, maitina ramina, minkština, odą, atkuria lipidų funkciją, saugo, pasižymi antioksidaciniu poveikiu, veikia priešuždegimiškai, nedirgina ir nealergizuoja odos, padeda greičiau gyti žaizdoms. Sviestmedžių aliejų sudaro stearino, oleino, palmitino, linoleno ir linolo rūgštys. Darbe buvo atlikta mokslinės literatūros analizė bei eksperimentas. Siekiant išsiaiškinti kokosų ir sviestmedžių aliejų pagrindu pagamintų kremų poveikį dehidratuotai rankų odai, buvo pasirinktas kokybinio tyrimo metodas – eksperimentas, kurio tikslas, gaminti kremą su kokosų ir sviestmedžių aliejais ir ištirti jų poveikį dehidratuotai rankų odai. Apibendrinus visus tyrimo rezultatus galima teigti, kad kokosų ir sviestmedžių aliejai turėjo įtakos rankų odos būklei. Nors abiejų aliejų poveikis skyrėsi, jie sugrąžino normalų drėgmės kiekį odai. Kokosų aliejus vandens lygį pakėlė greičiau ir daugiau, nei sviestmedžio aliejus, tačiau pastarasis turėjo ilgesnį išliekamąjį poveikį nei kokosų aliejus. Elastingumas išliko maksimalus, o riebumas – beveik nulinis.