DSpace talpykla

Šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų santykis 5-6 metų amžiaus vaikų ugdyme.

Rodyti paprastą įrašą

dc.contributor.author Tamavičiūtė, Simona
dc.date.accessioned 2019-01-18T08:06:23Z
dc.date.available 2019-01-18T08:06:23Z
dc.date.issued 2018-07
dc.identifier.uri http://dspace.kaunokolegija.lt//handle/123456789/240
dc.description Games are very important in children development as they help to know the world and to indirectly build the baggage of knowledge and experience (Grinevičienė, 2002). The role of a game becomes particularly clear in the fifth year of a child’s life, when the need for self-expression is very strong and a child develops his (her) imagination and verbal language. Due to this reason, it is very important to allow a child’s development through games without congesting the child’s environment with unnecessary things (Huerre, 2011). Today’s world offers dual choice of games balancing between modern and traditional games discussed by Lupu ir A. R. Laurenţiu (2015); N. Grinevičienė (2007); R. Masaitytė – Apuokienė, N. Bankauskienė (2012); M. A. Gipit et al. (2017). According to N. Grinevičienė (2001), today the world is packed with modern technologies and very few parents are using folk games for communicating with their children, for family events or hikes. The core reason for this lies in the lack of knowledge of and interest in folk games. These activities are increasingly being replaced by watching TV, listening radio or innovative games. The subject matter of the study is to find out the ratio of modern and traditional games in the development of 5-6 year children. The objective of the study– modern and traditional games ratio in the education of 5– 6 years old children. Tasks of the study: 1. To substantiate the importance of games in five-6 years old children. 2. To determine the role of the family and the school in the development of children through games. 3. To implement the project in X establishment and to describe it. Study methods: Analysis of scientific literature, verbal interviewing, written questionnaires. The study suggests that 5-6 years old children are more likely to choose modern, but not traditional games. This choice greatly depends on the development environment framed by teachers in cooperation with parents. Children involve themselves in modern games naturally and they are likely to choose traditional games only if encouraged by teachers, during celebrations, festive events or trips. The paper consists of the summary in Lithuanian and English, introduction, theoretical part, research part, educational project description, list of literature, which comprises 41 literature sources. The volume of the paper - 56 pages, 1 table, 19 illustrations, 8 annexes. en
dc.description.abstract Temos aktualumas. Sparčiai tobulėjanti visuomenė pateikia įvairovę priemonių, kuriomis gali naudotis vaikai. Ikimokyklinėse įstaigose vis dažniau galima pastebėti inovatyvių žaislų, kuriuos naudojant išryškėja šiuolaikinių žaidimų dominavimas, paliekant nuošalyje tradicinius. Pasak P. Huerre (2011), žaidimas nėra vien išsivysčiusiai, civilizuotai visuomenei būdinga veikla, kadangi keičiasi žaidimų formos, tačiau pamatinis, pagrindinis poreikis žaisti, išreikšti save visada išlieka. Kaip teigia P. Blaževičius (2008), žaislų bei žaidimų formų ir jų sud ėtingumo, turinio kaita sietina su vaiko vystymusi bei visuomenės socialiniais pokyčiais. Žaislai, žaidimo metu naudojami fiziniai daiktai dažniausiai kinta atsiradus naujoms technologijoms ar medžiagoms, tačiau jų vyksmas, procesas bei temos kinta nežymiai. Gyvendami tobulėjančiame pasaulyje, vaikai nori naujovių, jų veikimo sužadinimas neapsiriboja paprastais, gerai žinomais, tradiciniais žaidimais, jų itin svarbus objektas tampa negirdėti, nematyti, kupini modernumo žaidimai. Neretai naujoviški, išmanūs prietaisai ar užsiėmimai, neturi tiek ugdomojo poveikio, nesuteikia tiek naudos kiek paprastumu dvelkianti veikla ar priemonė. Žaidimas – tai vaiko gyvenimo gidas, kuris padeda pažinti jį supantį pasaulį, netiesiogiai kaupiant įvairias žinias ir patirtį. Tai vaiko gyvenimo esmė, vaiko patirties atskleidimo priemonė: poreikių, jausmų, gabumų ir saviraiškos būdas; vaiko minčių, fantazijos, laimės atspindys (Grinevičienė, 2002). P. Blaževičius (2008) teigia, kad žaidimai ir žaislai vaikams yra pasaulio suvokimo ir atpažinimo įrankis, kuris neginčijamai yra viena svarbiausių jų gyvenimiškos patirties mokymosi priemonių. Žaidimas teikia vaikui džiaugsmą, tuo pačiu atlikdamas daugybę svarbių funkcijų vaiko gyvenime, kurios padeda išlavinti motorinius įgūdžius, koordinuoti judesius (Žukauskienė, 2012). Ypatingą žaidimo poveikį ir reikšmingumą išryškino S. Stonkus ir kt. (2002). Akcentuojama, kad žaidimo procese vaikas stengiasi įgyvendinti jam patinkančią, patrauklią mintį, idėją bei savanoriškai atlieka mėgstamą vaidmenį. Pabrėžiama, kad vaizduotė yra neatsiejama žaidimo kūrimo dalis, kadangi vaikai geba net paprasčiausią lazdą ar kitą aplinkos daiktelį paversti gyvu organizmu ar imituoti situaciją, kurioje net ir menkas daiktas gaus svarbų vaidmenį. Dėl šios priežasties žaidimas įvardijamas tarsi vaizduotės vaisius, psichinių gabumų išraiška, subtilus bei stebuklingas uždaras pasaulis. Žaidimo vyksmo metu, kiekvienas vaikas gali leisti sau būti kūrybišku ir išnaudoti visą savo potencialą, kadangi kūrybiškumo dėka kiekvienas individas gali atrasti save (Winnicott, 2009). Anot A. Palujanskienės, J. Pikūno (2000), žaidime atsiskleidžia vaiko asmenybės savybės, stiprėja jo atmintis, dėmesys, skatinama protinė veikla, taip pat tai puiki priemonė mąstyti vaizdiniais, plėsti vaizduotę. Kaip šiuolaikiniuose žaidimuose naudojama moderni įranga, žaislai, padeda vaikui plėsti vaizduotę, apgalvoti mintis vaizdiniais? Ikimokyklinėje įstaigoje vaikams suteikiama galimybė pasirinkti, sudaromos sąlygos užsiimti norima veikla ar žaidimu. Atsižvelgiant į skirtingus vaikų požiūrius, išryškėja dvilypis pasirinkimas, svyruojantis tarp šiuolaikinių bei tradicinių žaidimų. Itin aiškus žaidimo vaidmuo išryškėja penktaisiais vaiko gyvenimo metais, kuomet stiprėja savarankiškumo poreikis, aktyviai naudojama vaizduotė bei verbalinė kalba. Dėl šios priežasties svarbu sudaryti tinkamas sąlygas vaikų žaidimų plėtotei, neperpildant jų aplinkos, nenaudingomis priemonėmis (Huerre, 2011). Svarbu puoselėti 5- 6 metų amžiaus vaikų saviraišką, tad vertėtų objektyviai įvertinti ar šiuolaikiniai vaikų žaidimai, kurie atsiranda, naudojantis moderniomis priemonėmis yra veiksmingi ir padedantys efektyviai pažinti pasaulį. Dėl šios priežasties tema apie šiuolaikinius ir tradicinius vaikų žaidimus yra aktuali ir svarbi šiandieninėje visuomenėje. Tyrimo problema – koks šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų santykis 5 – 6 metų amžiaus vaikų ugdyme? Tyrimo objektas - 5 – 6 metų amžiaus vaikų šiuolaikiniai ir tradiciniai žaidimai. Tyrimo tikslas – atskleisti šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų santykį 5 – 6 metų amžiaus vaikų ugdyme. Tyrimo uždaviniai: 1. Pagrįsti žaidimų reikšmę 5 – 6 metų vaikų ugdyme. 2. Nustatyti šeimos ir pedagogų įtaką ugdant vaikus žaidimais. 3. Inicijuoti, suplanuoti ir įgyvendinti edukacinį projektą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje X ir jį aprašyti. Tyrimo metodai: • mokslinės literatūros analizė, kurios tikslas atskleisti šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų ypatumus; • apklausa (žodžiu) - interviu, kurio tikslas atskleisti pedagogų požiūrį į vyraujančius tradicinius ir šiuolaikinius žaidimus 5 – 6 metų amžiaus vaikų ugdyme; • apklausa (raštu), kurios tikslas išryškinti tėvų požiūrį į 5 – 6 metų amžiaus vaiko ugdymą namuose, svyruojant tarp tradicinių ir šiuolaikinių žaidimų įvairovės. en_US
dc.language.iso other en_US
dc.subject Santykis, šiuolaikinis žaidimas, tradicinis žaidimas, bendradarbiavimas, modernūs žaislai. en_US
dc.title Šiuolaikinių ir tradicinių žaidimų santykis 5-6 metų amžiaus vaikų ugdyme. en_US
dc.title.alternative Ratio of modern and traditional games in 5-6 years old children’s education. en_US
dc.type Other en_US


Šiame įraše esantys failai

Šis elementas randamas kataloge(-uose)

Rodyti paprastą įrašą

Ieškoti DSpace


Naršyti

Mano paskyra